Japonijos tarptautiniai santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Japonija
Japonijos herbas
Šis straipsnis yra serijos
Japonijos politinė sistema
ir vyriausybė
dalis
Ž • A • R
Japonijos ministras pirmininkas Jasuo Fukuda ir JAV prezidentas Džordžas V. Bušas

Po kapituliacijos II pasauliniame kare ir grįžimo į tarptautinę bendruomenę pasirašius San Francisko sutartį, Japonijos diplomatijos pagrindas buvo glaudus bendradarbiavimas su JAV ir tarptautinio bendradarbiavimo (pvz., per JTO) akcentavimas. Šaltojo karo metais Japonija dalyvavo konfrontacijoje su Rytų bloko šalimis Tolimuosiuose Rytuose vakarų pusėje. Po sparčios ekonominės plėtros XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje Japonija atgavo savo didžiosios valstybės statusą.

Šaltojo karo metu Japoijos užsienio politika nebuvo aktyvi, apsiribojo pagalba ekonominiam augimui. Po Šaltojo karo pabaigos Japonijos užsienio politika ėmė aktyvėti. Japonija siuntė nekovines pajėgas į Irako karo zoną, tačiau vėliau jas išvedė.[1] Japonija ėmė dalyvauti JT taikos palaikymo misijose ir XX a. 9-ame bei 10-ame dešimtmetyje siuntė savo taikdarius į Kambodžą, Mozambiką, Golano aukštumas ir Rytų Timorą.

Japonija JTO narė yra nuo 1956 m., tačiau neturi nuolatinės JTO Saugumo Tarybos narystės. Tai viena iš G4 narių - valstybių, kurios siekia nuolatinės narystės JTO Saugumo Taryboje. Japonija taip pat yra įstojusi į G8, APEC, ASEAN+3, dalyvauja East Asia Summit susirinkimuose. Tai taip pat antra didžiausia Oficialios plėtros paramos donorė, 2004 m. paaukojusi 8,86 mlrd. $.[2]

Japonija yra įsitraukusi į ginčus dėl teritorijų su keliomis kaimyninėmis valstybėmis: su Rusija dėl Pietų Kurilų salų, su Korėjomis dėl Liankūro uolų, ir su Kinijos Liaudies Respublika bei Taivanu dėl Senkaku salų ir IEZ, esančios aplink Okinotorišimą, ribų. Tebevyksta ginčai su Šiaurės Korėja dėl jos grėsmę keliančios branduolinės programos ir Japonijos civilių pagrobimo. Dėl neišspręsto Kurilų salų ginčo, Japonija formaliai tebekariauja, kadangi nėra pasirašyta jokių susitarimų, kurie išspręstų šią problemą.[3]

Santykiai pagal regioną[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytų Azija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietų Korėja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors Pietų Korėja ir Japonija yra ekonominės partnerės, tarp jų vis dar kyla keletas ginčų.

Kinijos Liaudies Respublika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. rugsėjo 29 d. tarp Japonijos ir Kinijos pasirašyta sutartis, kuria užmezgami diplomatiniai santykiai. Nors 1995 m. tuometinis Japonijos ministras pirmininkas Tomiičis Murajama oficialiai atsiprašė Kinijos už skriaudas II pasaulinio karo metais, daugelis kinų nenori to pripažinti dėl kraupių Japonijos nusikaltimų karo metais Kinijos atžvilgiu. Be to, tarp šių valstybių vis tebeiškyla teritorinių ginčų.

JAV[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Japonija palaiko glaudžius ekonominius ir karinius santykius su savo svarbiausiu sąjungininku - JAV, su kuria sudarytas JAV-Japonijos Saugumo Aljansas[4]

Rusija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prastiems Japonijos ir Rusijos santykiams pirmiausia įtakos turėjo konfliktas dėl šiaurinių Kurilų salų teritorijų, kurias II pasaulinio karo metais užėmė TSRS.

Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su Lietuva Japonija diplomatinius santykius užmezgė dar 1991 m. spalio 10 d.[5] Čia 2007 m. lankėsi ir Japonijos imperatorius Akihito.

Diplomatiniai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybė Formalių diplomatinių santykių padžia Notes
Angolos vėliava Angola 1976-09 Žr. Angolos–Japonijos santykiai
Argentinos vėliava Argentina 1898-02-03 Žr. Argentinos–Japonijos santykiai
Armėnijos vėliava Armėnija 1992-09-07 Žr. Armėnijos-Japonijos santykiai
Australijos vėliava Australija Žr. Australijos–Japonijos santykiai
Austrijos vėliava Austrija Žr. Austrijos–Japonijos santykiai
Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas Žr. Azerbaidžano–Japonijos santykiai
Bangladešo vėliava Bangladešas Žr. Bangladešo–Japonijos santykiai
Barbadoso vėliava Barbadosas Žr. Barbadoso–Japonijos santykiai
Baltarusijos vėliava Baltarusija Žr. Baltarusijos–Japonijos santykiai
Brazilijos vėliava Brazilija Žr. Brazilijos–Japonijos santykiai
Bulgarijos vėliava Bulgarija Žr. Bulgarijos–Japonijos santykiai
Bulgarijos vėliava Bulgarija 1986 m. kovo 28 d. Žr. Butano–Japonijos santykiai
Kambodžos vėliava Kambodža Žr. Japonijos-Kambodžos santykiai
Kanados vėliava Kanada Žr. Japonijos–Kanados santykiai
Kolumbijos vėliava Kolumbija Žr. Japonijos–Kolumbijos santykiai
Kroatijos vėliava Kroatija Žr. Japonijos–Kroatijos santykiai
Kipro vėliava Kipras Žr. Japonijos–Kipro santykiai
Čekijos vėliava Čekija Žr. Čekijos–Japonijos santykiai
Danijos vėliava Danija Žr. Danijos–Japonijos santykiai
Egipto vėliava Egiptas Žr. Egipto-Japonijos santykiai
Estijos vėliava Estija Žr. Estijos–Japonijos santykiai
Suomijos vėliava Suomija Žr. Japonijos–Suomijos santykiai
Prancūzijos vėliava Prancūzija Žr. Japonijos–Prancūzijos santykiai
Gruzijos vėliava Gruzija 1992 m. rugpjūčio 3 d. Žr. Gruzijos–Japonijos santykiai
Vokietijos vėliava Vokietija Žr. Japonijos–Vokietijos santykiai
Graikijos vėliava Graikija Žr. Graikijos-Japonijos santykiai
Šablonas:Country data Šventasis Sostas 1942-03 Žr. Japonijos–Vatikano santykiai
Pirmasis Šventojo Tėvo vizitas įvyko 1981 m. Dabartinis apaštališkasis nuncijus Japonijai nuo 2005 m. yra Arkivyskupas Alberto Bottari de Castello
Vengrijos vėliava Vengrija Žr. Japonijos–Vengrijos santykiai
Islandijos vėliava Islandija Žr. Islandijos–Japonijos santykiai
Indijos vėliava Indija Žr. Indijos–Japonijos santykiai
Irano vėliava Iranas Žr. Irano–Japonijos santykiai
Airijos vėliava Airija Žr. Airijos-Japonijos santykiai
Izraelio vėliava Izraelis 1952-05-15 Žr. Izraelio–Japonijos santykiai
Italijos vėliava Italija Žr. Italijos–Japonijos santykiai
Pietų Korėjos vėliava Pietų Korėja Žr. Japonijos–Korėjų santykiai
Kosovo vėliava Kosovas 2009 m. vasario 25 d. Žr. Japonijos–Kosovo santykiai
Latvijos vėliava Latvija Prieš okupaciją santykiai buvo užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje. Žr. Japonijos–Latvijos santykiai
Libano vėliava Libanas Žr. Japonijos–Libano santykiai
Lietuvos vėliava Lietuva 1991 m. spalio 10 d. (prieš okupaciją santykiai buvo užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje. Žr. Japonijos–Lietuvos santykiai
Malaizijos vėliava Malaizija Žr. Japonijos–Malaizijos santykiai
Meksikos vėliava Meksika 1881 Draugystės, prekybos ir laivybos sutartis tarp Japonijos ir Meksijos, pasirašyta 1888 m., buvo šalies pirmoji „lygiavertė“ sutartis su užsienio šalimi.[6]

Meksika ir Japonija 2004 m. rugsėjo 17 d. pasirašė „ekonomikos partnerystės stiprinimo sutartį tarp Japonijos ir Jungtinių Meksikos Valstijų“. Tai buvo vienas iš daugelio Japonijos premjero Junichiro Koizumi istorinių globalinės ekonomikos pastovumą stiprinančių žingsnių.

Moldavijos vėliava Moldavija 1992 m. kovo 16 d. Žr. Japonijos–Moldovos santykiai
Mongolijos vėliava Mongolija Žr. Japonijos-Mongolijos santykiai
Nepalo vėliava Nepalas 1956 m. rugsėjis Žr. Japonijos–Nepalo santykiai
Nyderlandų vėliava Nyderlandai Žr. Japonijos–Nyderlandų santykiai
Pakistano vėliava Pakistanas Žr. Japonijos–Pakistano santykiai
Paragvajaus vėliava Paragvajus Žr. Japonijos–Paragvajaus santykiai
Kinijos Liaudies Respublikos vėliava Kinijos Liaudies Respublika Žr. Japonijos–Kinijos Liaudies Respublikos santykiai


Filipinų vėliava Filipinai 1956 m. birželis, „Taikos sutarties“ ir „Reparacijų sutarties tarp Japonijos ir Filipinų Respublikos“ įsiagliojimu Žr. Filipinų-Japonijos santykiai
Kinijos Respublikos vėliava Kinijos Respublika Žr. Japonijos–Kinijos Respublikos santykiai
Rumunijos vėliava Rumunija Žr. Japonijos–Rumunijos santykiai
Rusijos vėliava Rusija Žr. Japonijos–Rusijos santykiai
Saudo Arabijos vėliava Saudo Arabija Žr. Japonijos-Saudo Arabijos santykiai
Serbijos vėliava Serbija Žr. Japonijos–Serbijos santykiai
Slovėnijos vėliava Slovėnija Žr. Japonijos-Slovėnijos santykiai
Šri Lankos vėliava Šri Lanka Žr. Japonijos-Šri Lankos santykiai
Šveicarijos vėliava Šveicarija Žr. Japonijos–Šveicarijos santykiai
Sirijos vėliava Sirija Žr. Japonijos-Sirijos santykiai
Tailando vėliava Tailandas Žr. Japonijos–Tailando santykiai
Tongos vėliava Tonga Žr. Japonijos-Tongos santykiai
Turkijos vėliava Turkija Žr. Japonijos-Turkijos santykiai
Ukrainos vėliava Ukraina Žr. Japonijos–Ukrainos santykiai
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė Žr. Japonijos–JK santtykiai
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos Žr. Japonijos–JAV santykiai
Urugvajaus vėliava Urugvajus Žr. Japonijos–Urugvajaus santykiai
Venesuelos vėliava Venesuela Žr. Japonijos-Venezuela relations
Vietnamo vėliava Vietnamas Žr. Japonijos–Vietnamo santykiai

Teritoriniai ginčai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp Japonijos ir kai kurių kaimyninių valstybių kyla ginčai dėl šių teritorijų: su Rusija dėl Pietų Kurilų salų, su Korėjomis dėl Liankūro uolų, ir su Kinijos Liaudies Respublika bei Taivanu dėl Senkaku salų ir IEZ, esančios aplink Okinotorišimą, ribų.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ „Tokyo says it will bring troops home from Iraq“. International Herald Tribune. 2006 m. birželio 20 d. Suarchyvuota iš originalo 2006-07-01. Nuoroda tikrinta 2008-03-12. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  2. ↑ Table: Net Official Development Assistance In 2004 (PDF).PDF (32.9 KiB)
  3. ↑ The World Factbook Archyvuota kopija 2015-07-03 iš Wayback Machine projekto. apie Rusiją
  4. ↑ Michael Green. „Japan Is Back: Why Tokyo's New Assertiveness Is Good for Washington“. Real Clear Politics. Nuoroda tikrinta 2007-03-28.
  5. ↑ ausis.gf.vu.lt Archyvuota kopija 2006-09-27 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Ministry of Foreign Affairs: Japonijos-Meksikos santykiai

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Japonijos_tarptautiniai_santykiai&oldid=7194212"