Stepas Zobarskas
| Stepas Zobarskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1911 m. sausio 30 d. Pamaleišys, Anykščių valsčius |
| Mirė | 1984 m. birželio 9 d. (73 metai) Woodhaven, Niujorko valstija, JAV |
| Tėvas | Mykolas Zobarskas |
| Motina | Karolina Zobarskienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Matilda Malinauskaitė-Zobarskas |
| Vaikai | Nijolė Zobarskas |
| Veikla | žurnalistas, rašytojas, vertėjas, leidėjas |
| Alma mater | Paryžiaus aukštoji socialinių mokslų mokykla |
.jpg)
Stepas Zobarskas (1911 m. sausio 30 d. Pamaleišyje, Anykščių valsčius – 1984 m. birželio 9 d. Woodhaven, Niujorko valstija, JAV) – Lietuvos rašytojas, vertėjas, leidėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anksti neteko tėvo, tačiau motinos Karolinos Zobarskienės rūpesčiu baigė ne tik pradžios mokslus, bet ir Rokiškio gimnaziją. Kraštiečio kunigo ir rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto dėka įsikūrė Kaune. Dirbo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijoje, žurnalų „Šviesos keliai“ ir „Žiburėlis“ redakcijose, redagavo žurnalą „Kūno kultūra ir sveikata“, dirbo Raudonojo Kryžiaus draugijoje.
1936–1939 m. Paryžiaus aukštojoje socialinių mokslų mokykloje studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, po karo tęsė studijas Heidelbergo ir Niujorko universitetuose.
Kartu su žmona Matilda ir dukrele Nijole 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Savo įsteigtoje leidykloje „Patria“ perspausdino keletą Lietuvoje išleistų knygų.
Nuo 1947 m. gyveno JAV. Niujorke įsteigė knygų leidyklą „Manylands“ (vėliau „Manyland Books“), kurioje leido lietuvių rašytojų kūrinių vertimus į anglų kalbą. Redagavo žurnalą vaikams „Eglutė“.[1]
Į tėvynę grįžti nespėjo, palaidotas Niujorko kapinėse šeimos kape šalia anksčiau mirusios žmonos, vėliau ten palaidota ir jų duktė. 1991 m. gimtinėje atidengta anykštėno tautodailininko Jono Tvardausko sukurta stogastulpių kompozicija, kurioje įamžinti populiarios S. Zobarsko apsakymų knygos „Ganyklų vaikai” herojai.[2]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji kūrybos dalis skirta jaunimui ir vaikams. Tarpukario Lietuvoje buvo vienas populiariausių vaikų ir jaunimo rašytojų. Pradėjęs eilėmis, greitai perėjo į prozą. Išleido apysakų ir apsakymų rinkinių, pasakų vaikams. Bendradarbiavo žurnale „Aš ir jūs“, almanache „Varpai“. Rašė psichologinio pobūdžio noveles suaugusiems. Kartu su kolegomis parengė populiarų vadovėlį pradžios mokykloms „Aušrelė“. Proza versta į vokiečių, prancūzų ir anglų kalbas. Į lietuvių kalbą išvertė Migelio de Unamuno, Knuto Hamsuno, Gi de Mopasano, Viljamo Moemo ir kt. rašytojų kūrinių.[3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mano tėviškėj, eilėraščiai. Kaunas, Sakalas, 1934 m.
- Gerasis aitvaras, apsakymai vaikams. Kaunas, 1934 m.
- Ganyklų vaikai, apsakymai vaikams, 1934, 1940, 1948 ir 2002 m.
- Anapus miško, novelės. Kaunas, 1935 m.
- Paukščio likimas. Kaunas, Sakalas, 1937 m.
- Moters stiprybė, novelės. Kaunas, 1938 m.
- Brolių ieškotoja, pasaka, 1938, 1947, 1992 ir 1997 m.
- Pabėgėlis. Kaunas, 1939 m.
- Paukščiai ir žmonės. Kaunas, 1940 m.
- Per šaltį ir vėją, apsakymai. Kaunas, 1940 m.
- Aušrelė, vadovėlis pradžios mokyklai. Kaunas, 1943 m.
- Arti žemės, novelės. Kaunas: Br. Daunoro leidykla, 1943 m.
- Gandras ir gandrytė, 1946 ir 2006 m.
- Savame krašte, novelės. Tiubingenas, Patria, 1946 m.
- Riestaūsio sūnus, pasaka, 1947 ir 2003 m.
- Doleris iš Pitsburgo. Bruklinas, Gabija, 1952 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 575 psl.
- ↑ http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=422
- ↑ https://www.vle.lt/Straipsnis/Stepas-Zobarskas-110346