Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Tautininkų partija)
Tautos ir teisingumo sąjunga (tautininkai, centristai)
PirmininkasPetras Gražulis
Įkurta1924-1940 m.
1989-2008 m.
2011-2024 m.
BūstinėVilnius
Narių skaičius7000[1]
Politinė ideologijanacionalizmas
Svetainė
http://www.tautininkai.lt/

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) – 19241940 m., 19892008 m. kaip Lietuvių tautininkų sąjunga, 2011-2017 m. kaip Tautininkų sąjunga ir 20172022 m. veikusi dešinioji Lietuvos politinė partija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. birželio mėn. Lietuvių tautininkų sąjungos nario mokesčio kvitas. Iš Petro Stankero rinkinio.

Lietuvių tautininkų sąjungos, kaip ir daugelio kitų tradicinių partijų, ištakos siekia „Varpo“ laikraščio leidėjų grupę veikusią XIX a. pabaigoje. Būręsi apie „Vilties“ ir „Vairo“ laikraščius tautininkų partijos įkūrėjai 19161917 m. įkūrė Tautos pažangos partiją, kuri 1924 m. rugpjūčio 17-19 d. vykusioje konferencijoje, susivienijusi su Lietuvos žemdirbių sąjunga, tapo Lietuvių tautininkų sąjunga. Pats šios organizacijos pavadinimas – sąjunga vietoje partijos – reiškė naują šios politinės jėgos pobūdį: užuot buvusi partija, kuri skaldo (lot. pars – dalis), ji siekė būti sąjunga, kuri jungia, vienija, telkia lietuvius, iškeldama tautiškumą aukščiau konfesinių bei klasinių skirtumų.

Pirmuoju vadovu išrinktas prof. Vincas Krėvė-Mickevičius. A. Smetonai antrąsyk tapus valstybės vadovu, LTS pirmininko pareigybė liko labiau formaliu garbės postu, kurį po 1926 m. perversmo dažniausiai užimdavo valstybės ministras pirmininkas.

1926 m. rinkimuose į Seimą pateko tik trys partijos nariai – Antanas Smetona, Vladas Mironas bei Augustinas Voldemaras, tačiau po 1926 m. perversmo šalies prezidentu vėl tapo tautininkų sąjungos lyderis Antanas Smetona, o tautininkų sąjunga kartu su krikščionimis demokratais suformavo vyriausybę.

1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, tautininkų partija buvo uždrausta, o jos žymesni nariai represuoti.

Atgimimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. kovo 14 d. Lietuvių tautininkų sąjungą liaudies dainų klube „Raskila“ atkūrė Rimantas Matulis, o 1990 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo narių-sąjūdinininkų grupė susibūrė į Tautininkų frakciją.

1990 m. rugsėjo 29-30 d. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje vykusioje konferencijoje pirmininkavimą Sąjungai perėmė Antano Smetonos brolio Igno anūkas – Rimantas Smetona. 1990 m. vasario 23 d. tuometinė Lietuvos Ministrų Taryba Sąjungą įregistravo kaip politinę partiją.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. spalio mėn. tautininkai kartu su Nepriklausomybės partija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga Tautininkų sąjungos vardu dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą ir gavo 36916 balsų. Tačiau to nepakako, kad sąrašo nariai būtų išrinkti. Seimo nariais tapo tik laimėję rinkimus vienmandatėse apygardose tautininkai Leonas Milčius bei Mečislovas Treinys, partijos rėmėjas, vėliau – narys Alvydas Baležentis, taip pat Nepriklausomybės partijos atstovas Kęstutis Skrebys.

1995 m. kovo 25 d. savivaldybių rinkimuose tautininkai gavo 49 mandatus. 1996 m. spalio mėn. rinkimuose į Seimą tautininkų sąjunga dalyvavo koalicijoje su Lietuvos demokratų partija ir gavo 28 744 balsus, bet neįveikė koalicijoms nustatyto 7 proc. barjero. Į Seimą pateko tik vienmandatėje apygardoje laimėjęs R. Smetona.

1997 m. kovo 23 d. savivaldybių tarybų rinkimuose už tautininkų kandidatus balsavo 169 822 rinkėjai. Išrinkti 23 savivaldybių tarybų nariai, iš kurių du tapo Akmenės ir Vilkaviškio rajonų merais.

2000 m. kovo mėn. rinkimuose į savivaldybių tarybas tarybų nariais išrinkti 13 tautininkų, o Anicetas Lupeika vėl išrinktas Akmenės rajono savivaldybės meru.

2002 m. gruodžio 22 d. savivaldybių tarybų rinkimuose Akmenės rajone LTS gavo daugiausiai balsų (3532, arba 28,5 %) ir 8 mandatus iš 25[2] (meru perrinktas A. Lupeika); Vilkaviškio rajone – 2095 balsus (10,7 %) ir 3 mandatus iš 27 [3].

2004 m. spalio 10 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Lietuvių tautininkų sąjunga surinko tik 2482 balsus (0,21 %)[4].

2008 m. vasario 24 d. įvykęs Lietuvių tautininkų sąjungos neeilinis suvažiavimas ir kovo 11 d. įvykęs Tėvynės sąjungos suvažiavimas priėmė nutarimus dėl LTS prisijungimo prie Tėvynės sąjungos.

2011 m. birželio 19 d. TS-LKD Tautininkų frakcijos konferencija nutarė nutraukti Tautininkų frakcijos veiklą ir paskelbė iniciatyvą atkurti Tautininkų sąjungą. 2011 m. gruodžio 17 d. 1617 dalyvių iniciatyva atkurta Tautininkų sąjunga. Pirmininku išrinktas Gintaras Songaila, triskart aplenkęs kitą kandidatą – Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovą Julių Panką, kuris išrinktas partijos vicepirmininku.[5]

2012 m. rinkimuose Tautininkų sąjunga dalyvavo keturių partijų koalicijoje (kartu su Lietuvos centro partija, Tautos vienybės sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga) - Nacionaliniame susivienijime "Už Lietuvą Lietuvoje" ir kėlė kandidatus 26 vienmandatėse apygardose. Nacionalinis susivienijimas surinko 12854 balsus (0,94% nuo dalyvavusių rinkėjų) ir mandatų neiškovojo. Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila Vilniaus Senamiesčio rinkiminėje apygardoje gavo 1100 balsų (4,66% nuo dalyvavusių rinkėjų).

2013 m. gruodžio 14 d. įvyko Tautininkų sąjungos suvažiavimas, į kurį susirinko delegatai iš visos Lietuvos. Sąjungos pirmininko rinkimuose dalyvavo Sąjungos vicepirmininkas istorikas Julius Panka, Tarybos narys politologas Marius Kundrotas, bei energetikas Andrius Šimas. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad daugiausia balsų surinko ir naujuoju Tautininkų Sąjungos pirmininku buvo išrinktas Julius Panka.

2015 m. gruodžio 19 d. įvyko III Tautininkų sąjungos suvažiavimas. Naujuoju Tautininkų sąjungos pirmininku išrinktas Audrius Rudys.

2017 m. prie Tautininkų sąjungos prisijungus Respublikonų partijai, partija pasivadino Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga.

2022 m. Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga prisijungė prie Lietuvos centro partijos ir įkūrė Tautos ir teisingumo sąjungą.[6]

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Partijos aktyvas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktyviausi partijos nariai 2006 m.:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]