Jonas Rekešius
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
|
Yra kilę abejonių dėl šio straipsnio objekto reikšmingumo ir tinkamumo enciklopedijai. Galima paieškoti straipsnio objekto aprašymų nepriklausomuose nuo jo patikimuose antriniuose šaltiniuose ir pasiremti jais straipsnyje. |
| Jonas Rekešius | |
|---|---|
| Gimė | 1948 m. birželio 9 d. Rukšniuose, Jurbarko raj. |
| Vaikai | Lina, Mindaugas, Vytautas |
| Veikla | humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | 1999 m. Naujoji sąjunga |
| Alma mater | 1973 m. Vilniaus universitetas |
Jonas Rekešius (g. 1948 m. birželio 9 d. Rukšniuose, Jurbarko raj.) – humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1966 m. baigė Jurbarko vidurinę mokyklą, 1973 m. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Istorijos fakultetą. 1974 m. laimėjo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto skelbtą konkursą mokslinio bendradarbio vietai užimti. Iki 1989 m. dirbo mokslinį darbą. 1984 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją Lietuvos profsąjungos (1956–1971 m.).
1989–1990 m. Vilniaus valstybiniame universitete, 1990–1991 m. Vilniaus dailės akademijoje dėstė Lietuvos politikos istoriją. 1991–1992 m. dalyvavo įkuriant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Informacijos analizės skyrių, vadovavo Informacijos skyriui. Lietuvos Respublikos derybų su Rusija delegacijai parengė istorinę pažymą „Taikos sutartis su Tarybų Rusija 1920 m. liepos 12 d.“
1993–1997 m. dirbo pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos Prezidento A. Brazausko informacijos tarnyboje, 1997–1998 m. – Prezidento A. Brazausko atstovas spaudai. Nuo 1998 m. Žemės ūkio ministerijos atstovas spaudai.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parašė skyrius veikalams: „Lietuvos istorija“ lietuvių ir rusų kalbomis, „Lietuvos sporto istorija“, „Gyventojų genocidas okupacijų metais“, keliasdešimties istorinės publicistikos straipsnių autorius.
Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1999 m. Naujosios sąjungos narys. 2003–2007 m. ir nuo 2007 m. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys.
Išsiskyręs, vaikai Lina, Mindaugas, Vytautas.