Imperatorius Leopoldas I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Imperatorius Leopoldas I
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Kaiser Leopold I (Österreich 17 Jh).jpg
Habsburg.jpg
Habsburgų dinastija
Gimė: 1640 m. birželio 9 d.
Viena
Mirė: 1705 m. gegužės 5 d. (64 metai)
Viena
Tėvas: Ferdinandas III
Motina: Ispanijos princesė Marija Ana
Leopold I Arms-imperial.svg
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė: 1658-1705 m.
Pirmtakas: Ferdinandas III
Įpėdinis: Juozapas I
Wappen Königreich Böhmen.png
Čekijos karalius
Valdė: 16561705 m.
Pirmtakas: Ferdinandas IV Habsburgas
Įpėdinis: Juozapas I
Kiti titulai
Coat of arms of Hungary.png
Vengrijos karalius
Valdė: 16551687 m.
Pirmtakas: Ferdinandas IV Habsburgas
Įpėdinis: Juozapas I
Commons-logo.svg Vikiteka: Imperatorius Leopoldas IVikiteka

Imperatorius Leopoldas I (pilnas vardas Leopold Ignaz Joseph Balthasar Felician, 1640 m. birželio 9 d. – 1705 m. gegužės 5 d.) – 1658–1705 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, taip pat Vengrijos, Čekijos, Kroatijos ir Slavonijos karalius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Leopoldas I-asis iš Habsburgų dinastijos buvo antrasis imperatoriaus Ferdinando III-ojo ir Ispanijos princesės Marijos Anos sūnus.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Po Trisdešimtmečio karo Šventosios Romos imperatoriaus valdžia nusilpo, Austrijos ryšiai su imperija susilpnėjo. Leopoldui I užėmus sostą kraštą kamavo ekonominė ir finansinė suirutė, tačiau teko kariauti su Prancūzijos karaliumi Liudviku XIV ir Osmanų imperija.

Spaudimu Vengrijai Leopoldas I dukart išprovokavo vengrų sukilimus. Sukilę vengrai paramos kreipėsi į Turkiją, nes tikėjosi jos paramos savo nepriklausomybei pasiekti. Po kelių karų kritinis taškas buvo pasiektas 1683 m., kai su ketvirčiu milijono karių didysis viziris Kara Mustafa liepos mėnesį pasiekė Vieną ir ją apsiautė. Tai buvo grėsmė ne tik Vienai, bet ir visai Europai. Sostinę išgelbėti padėjo Abiejų Tautų Respublikos valdovas Jonas Sobieskis, kuris laiku atvyko su pastiprinimu. Nuo 1696 m. su Osmanais, vėliau su Prancūzija sėkmingai kariavo Austrijos tarnybon 1683 m. stojęs princas Eugenijus Savojietis, jis 1697 m. laimėjo pergalę prieš turkus prie Zentos. Karas su turkais buvo užbaigtas 1699 m. Karlovicų taika, pagal kurią Austrijai atiteko Transilvanija ir žemės tarp Tisos ir Dunojaus, o vengrų luomai 1687 m. buvo priversti atsisakyti elekcinės monarchijos ir pripažinti savo kraštą Habsburgų paveldimąja žeme.

Karai su Prancūzija buvo ne tokie sėkmingi – Prancūzijos įtaka Europoje padidėjo po 1679 m. Nijmegeno taikos, tik kariaujant sąjungoje su Anglija, Ispanija, Nyderlandais ir keliomis kitomis Europos valstybėmis (vad. Didžioji sąjunga) pavyko 1697 m. sudaryti Rysviko taiką, pagal kurią Prancūzijos vyravimas Europoje buvo apribotas. 1701 m. įsitraukė į Ispanijos įpėdinystės karą (17011714 m.), bet jo pabaigos nesulaukė. [1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. A. O.. Leopoldas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 20 psl.