Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno katedra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°40′32″ š. pl. 25°17′27″ r. ilg. / 54.67556°š. pl. 25.29083°r. ilg. / 54.67556; 25.29083

Orthodox.png
Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno katedra
Wilno - cerkiew Sw. Ducha 4.JPG
Rusiškas pavadinimas Свято-Духов собор
Dekanatas Vilniaus miesto stačiatikių dekanatas
Savivaldybė Vilniaus miesto savivaldybė
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Aušros Vartų g. 10
Statybinė medžiaga plytų mūras, tinkas
Pastatyta 1597 m.
Stilius barokas

Vilniaus Šv. Dvasios ortodoksų vienuolyno katedra (rus. Свято-Духов собор) stovi Vilniuje, Senamiestyje, netoli Aušros Vartų, tarp Subačiaus, Šv. Dvasios ir Aušros Vartų gatvių, prie Šv. Teresės bažnyčios. Lietuvos stačiatikių centras. Prie cerkvės yra vyrų vienuolynas.

Bažnyčioje palaidoti trys Vilniaus kankiniai – Antanas, Jonas ir Eustachijus. Pasak stačiatikių tradicijos, jie 1346 ar 1347 m. valdant Algirdui buvo nužudyti dėl politinių motyvų. Teigiama, kad jie buvo lietuviai, didžiojo kunigaikščio dvariškiai, slapta priėmę stačiatikybę. Kriptoje palaidotas metropolitas Josifas Semaško.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios ir vienuolyno ansamblį sudaro Šv. Dvasios katedra, varpinė, trys vienuolyno gyvenamieji pastatai. Statinių išdėstymas laisvas. Bažnyčia mūrinė, trinavė, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, su 2 zakristijomis, 3 apsidėmis, tambūru prie pagrindinio dvibokščio vakarų fasado. Pastato išorė turi ankstyvojo baroko, o vidus – vėlyvojo baroko ir rokoko bruožų. Fasadas dvibokštis (būdingas katalikų bažnyčiomis), o 3 apsidės būdingos stačiatikių bažnyčioms. Vakarinis fasadas išskirtinis tuo, kad bokštai stovi prie vidinių navos šonų, bet ne kampų.

Cerkvės vidus

Varpinė pastatyta 1638 m. (atnaujinta 1873 m.), kvadratinė, masyvi, 3 tarpsnių, yra nesudėtingo ankstyvojo baroko pavidalo. Vienuolyno statiniai statyti XVI a. (perstatyti XIX a. vid.), dviaukščiai, paprastos architektūros. Vyrų vienuolynas yra ansamblio pietvakarinėje dalyje.

Yra Jono Kristupo Glaubico sukurtas trijų dalių ikonostasas (1749 m.), trijų stačiatikių kankinių relikvijorius (1852 m.), J. Semaškos dovanota taurė (XIX a.), Patriarcho Tichono kijotas su Sergejaus Radonežiečio ikona, Keletas Dievo Motinos ikonų, atvežtų iš Ato vienuolyno (XIX a.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia ir vienuolynas veikia nuo 1597 m. Dabartinis pastatas pastatytas 16241632 m., vėliau rekonstruotas. 1749 m. pastatas sudegė. Bažnyčia pagal Glaubico projektą atstatyta 1749–1753 m. Iš bažnyčios į rūsį 1827 m. perkelti trijų kankinių palaikai. 1850 m. tas rūsys paverstas koplyčia. 1873 m. bažnyčia perstatyta (nugriautas tarpbokštinis frontonas ir voliutos, vietoj kupolinio skliauto įrengtas aukštas kupolas su cilindriniu būgnu).

Vienuolynas XVI a. pab. pradėtas statyti pirmojo stačiatikių mokyklos rektoriaus L. Karpovičiaus bei Meletijaus Smotrickio dėka. 1842–1845 m. statiniai perstatyti vadovaujant Tomui Tišeckiui[1].

Pirmojo pasaulinio karo metais vienuolyno archimandritas Tichonas išvežė šventąsias relikvijas į Maskvą. Čia jos išbuvo iki 1946 m., kai Stalinas specialiu potvarkiu leido grąžinti palaikus į Vilnių. 1997 m. relikvijorius iš kriptos perkeltas po mediniu baldakimu priešais ikonostasą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilniaus Šv. Dvasios vienuolyno katedra. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 240 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka