Vikisritis:Antropologija

Jump to navigation Jump to search

Antropologijos Vikisritis

Antropologija (iš graikų άνθρωπος = žmogus) – socialinis mokslas, siekiantis atskleisti žmogaus biologinių, socialinių, kultūrinių aspektų dinamiškus tarpusavio ryšius. Antropologija nagrinėja tiek žmonijos ištakas, tiek šių dienų kultūros išraiškas, visuomeninį gyvenimą. Neatsiejama nuo lauko tyrimų. Tradiciškai dėmesys skiriamas tradicinių visuomenių atstovų (medžiotojų-rankiotojų, klajoklių-piemenų) tyrinėjimams. Šiuo metu takoskyra tarp sociologijos ir antropologijos mažėja. Išsivystė socialinė antropologija, vis dažniau universitetuose siūlomos bendros antropologijos ir sociologijos studijos. Kaip mokslo šaka apima ir archeologiją, antropologinę lingvistiką. Tapatinama su etnologija. Dėstomi dalykai skiriasi priklausomai nuo regiono.

Rinktinis straipsnis

Lietuviai – daugiausia Vidurio Europos istoriniame kultūriniame regione gyvenanti baltų tauta, kalbanti lietuvių kalba. Šiuo metu lietuviais save laiko iki 4,2 mln. žmonių (įskaitant lietuvių k. nemokančius asmenis). Didžioji jų dalis gyvena Lietuvos Respublikoje; Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2007 m. lietuviai sudarė ~84,6% visų Lietuvos Respublikos gyventojų, o 2015 m. – ~86,67%.

Gausios lietuvių bendruomenės nuo seno gyvuoja JAV, Kanadoje, Anglijoje ir Škotijoje, Brazilijoje, kai kuriose buvusiose TSRS valstybėse. Šiek tiek lietuvių autochtonų iki šiol išliko kitapus dab. Lietuvos valstybinės sienos atsidūrusiose senojo lietuvių etninio arealo dalyse, t. y. Šiaurės Vakarų Baltarusijoje (apie Apsą, Gervėčius, Pelesą ir kitur), Pietryčių Latvijoje (daugiausia tarp Lietuvos-Latvijos sienos ir Dauguvos upės) ir Šiaurės Rytų Lenkijoje (apie Punską ir Seinus, taip pat Seinų bei Suvalkų miestuose). Apie 25 tūkst. lietuvių gyvena ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, t. y. buv. Mažosios Lietuvos teritorijoje, tačiau jie yra ne šio krašto autochtonai, o po II pasaulinio karo į 19441948 m. kone visų savo gyventojų (įskaitant ~100 tūkst. lietuviakalbių) netekusius Šiaurės Rytprūsius atsikėlusių Didžiosios Lietuvos lietuvių palikuonys.

Tiek fizinės antropologijos, tiek archeogenetikos požiūriu lietuviai pasižymi savybėmis, labiausiai būdingomis Vidurio ir Šiaurės Rytų Europos tautoms. Archeogenetikos metodais nustatyta, kad po paskutiniojo ledynmečio žmonės į šių dienų Lietuvos teritoriją atėjo iš dviejų pusių: pirmoji ir antroji migracinės bangos dab. Lietuvos Respublikos bei gretimų šalių teritoriją prieš ~13-10 tūkst. metų pasiekė iš pietų ir pietvakarių, o trečioji prieš ~7-6 tūkst. metų tą pačią teritoriją užliejo iš šiaurės rytų. Vad. IX haplotipo (haploidinio genotipo), arba IX genetinio žmonių tipo atstovai (paleolitinių Svidrų ir Pabaltijo Madleno archeologinių kultūrų nešėjai), kurie laikytini ~95 % dab. lietuvių moterų genetiniais protėviais, į Lietuvą turėjo ateiti iš Šiaurės BalkanųKarpatų regiono bei Vakarų Europos, t. y. su pirmosiomis dab. poledynmečiu žmonių migracijos į Rytų Pabaltijį bangomis. Lietuvių vyrų populiacijoje ~45 % Y chromosomos DNR sekų priklauso R1a haplogrupei ir kartu iš minėto Šiaurės Balkanų−Karpatų regiono kildinamam IX haplotipui, o ~37 % – „protoeuropidinei“ N3 haplogrupei bei VIII haplotipui; žinant, kad N3 haplogrupė ypač dažna Uralo kalbų šeimos populiacijose, nesunku numanyti, jog nemažos dalies lietuvių vyrų genetiniai protėviai į dab. Lietuvos teritoriją atklydo ar įsiveržė iš šiaurės rytų (galimas daiktas, iš Šiaurės ir Vidurio Uralo vakarinių prieškalnių regiono). Daugiau...

Rinktinė iliustracija


Baltų genčių teritorija 12-ame amžiuje (pagal Mariją Gimbutienę)


Tautos