Karpatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Karpatai
Vakarų Karpatai, Slovakija
Vakarų Karpatai, Slovakija
Žemynas Europa
Šalys Flag of the Czech Republic.svg Čekija
Flag of Slovenia.svg Slovėnija
Flag of Poland.svg Lenkija
Flag of Hungary.svg Vengrija
Flag of Ukraine.svg Ukraina
Flag of Romania.svg Rumunija
Flag of Serbia.svg Serbija
Aukščiausias taškas Gerlacho viršūnė, 2655 m
Koordinatės 47°00′N 25°30′E / 47.000°N 25.500°E / 47.000; 25.500Koordinatės: 47°00′N 25°30′E / 47.000°N 25.500°E / 47.000; 25.500
Palydovu padaryta Karpatų fotografija

Karpatai – vidurinės Europos kalnynas, sudarąs raukšlėtinių kalnų sistemos tęsinį tarp Alpių ir Balkanų. Jie prasideda prie Dunojaus, ties Bratislava ir netaisyklingu puslankiu tęsiasi 1300 km iki Dunojaus ties Geležiniais Vartais. Jų plotas yra apie 190 000 km². Vakarų Karpatai suskilę į kelias šakas: V. Beskidus, Mažuosius Karpatus, Aukštuosius Tatrus ir Baltuosius kalnus. Aukščiausia Karpatų dalis sudaro Tatrų kalnyną.

Pietinė dalis vadinama Transilvanijos Alpėmis. Aukščiausioji Gerlacho viršūnė (Aukštuosiuose Tatruose) 2655 m. Transilvanijos Alpių aukščiausioji viršūnė Negoi (2536 m), o rytiniuose Karpatuose Pietrosulio viršūnė (2305 m). Tik aukščiausiosios vietos turi alpinį charakterį.

Klimatas šiurkštus, žiemos šaltos, vasaros karštos, daug drėgmenų. Žemesnėse vietose apaugę ąžuolų ir bukų miškais, aukštesnėse – pušynais. Gyventojai slovakai, guralai, ukrainiečiai ir rumunai. Jie verčiasi miškininkyste, augina avis, medžioja, slėniuose ūkininkauja. Transilvanijos Alpių išoriniame pakraštyje išgaunama nafta (Ploesti), kai kur iškasama druskos ir metalų rūdų. Iki 1945 m. Karpatuose, daugiausia Slovakijoje, gyveno apie 150 000 vokiečių, kurie čia buvo isikūrę XII-XIV a., bet apie 90 % jų buvo ištremta į Austriją ir Vokietiją.

Įprastai Karpatai skirstomi į tris dalis:

Aukščiausios viršūnės pagal šalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukščiausios viršūnės Karpatuose skirtingose šalyse:

Viršūnė Geologinis skirstymas Šalis Regionas Aukštis (m)
Gerlacho viršūnė Aukštieji Tatrai Slovakija Prešovo kraštas 2 655
Moldovianu Fegerašo kalnai Rumunija Ardžešo apskritis 2 544
Rysai Fatra-Tatra regionas Lenkija Tatrų apskritis 2 499
Hoverla Beskidai Ukraina Ivano Frankivsko sritis, Užkarpatės sritis 2 061
Beljanica Homolje regionas Serbija Braničevo rajonas 1 344
Lysa gora Moravijos-Silezijos Beskidai Čekija Moravijos-Silezijos kraštas 1 323
Kekešas Šiaurės Vengrijos kalnynas Vengrija Hevešas 1 014

Vikiteka