Etnologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Etnologija (gr. ethnos – tauta; tautotyra) – humanitarinis mokslas, tiriantis vietines etnines grupes bei jų kultūrą pasitelkiant etnografiją. Nagrinėja globalių (akultūracijos, urbanizacijos, sekuliarizacijos, modernizacijos) bei lokalių (kultūrinio tęstinumo, paveldo, regioninės ir vietinės liaudies kultūros) reiškinių sąveiką kultūroje.

Europietiškoji etnologija pradėjo formuotis XIX a. antroje pusėje kolonijų neturinčiose Europos šalyse kilus romantizmo, nacionalizmo idėjoms. Susigriebta kaimo vietovėse rinkti tautosakos ir materialinės kultūros paveldą. Pirmiausia šios studijos tapo mokslinėmis Vokietijoje ir Austrijoje. XIX a. pab. – XX a. pradž. etnologija tapo savarankiška disciplina.[1][2]

Etnologija kai kuriose šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, siejama ar net tapatinama su folkloristika, antropologija, sociologija, kultūros studijomis, istorija. Europietiškai entologijos tradicijai visų pirma būdinga domėjimasis savo tautos kultūra, jos lyginimas tarpkultūriniame kontekste. Kai tuo tarpu antropologija savo ištakomis susijusi su buvusių kolonijinių valstybių akademine tradicija. Lietuvos etnologijai įtakos turėjo Europos etnografija, Austrijos, Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos etnologijos tradicijos, kultūrinis istorinis metodas ir liaudies žinių studijos.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]