Klajokliai-piemenys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Samių šeimos nuotrauka 1900 m. Šiandien tik 1 500 samių vis dar tebegyvena klajokliškai.

Klajokliai-piemenysklajokliškos visuomenės, kuriose verčiamasi gyvulininkyste. Joms būdinga keičiantis metų laikams persikraustyti su savo pusiau laikinais būstais, perginti savo gyvulius į naujas ganyklas. Tokia sankloda būdinga klajokliškoms bendruomenėms mažiau derlingose žemėse, tačiau neretai pastarosios užsiima ir žemdirbyste tam tikru mastu.[1]

Klajokliai-piemenys gyvena daugiausia stepėse, dykumose, tundroje. Tokie piemenys vienoje vietoje įsikuria ilgesniam laikui (pvz., visam sezonui). Metų eigoje jie kartu su savo gyvuliais keliauja iš vienų ganyklų į kitas. Paprastai jie įsikuria tose pačiose vietose kaip ir praeitais metais. Tokių klajoklių gyvenamieji būstai daug patvaresni už medžiotojų-rankiotojų, tačiau yra laikini ir nesunkiai pergabenami (jurtos, palapinės). Klajokliai-piemenys dažnai sudaro tik dalį tautos, o kiti jos nariai gyvena sėsliai, verčiasi žemdirbyste, priešingai nei medžiotojai, kur keliauja ištisa gentis. Pavyzdžiai: mongolai, kirgizai, kalmukai (Vidurio Azija), beduinai, tuaregai, afarai, somaliai (Sachara), čiukčiai, samiai, nencai (poliariniai kraštai).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Craig Calhoun. Pastoral nomads. A Dictionary of the Social Sciences. 2002. Oxford University Press
  2. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998