Vosgėlių akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°27′48″ š. pl. 25°31′30″ r. ilg. / 55.46333°š. pl. 25.52500°r. ilg. / 55.46333; 25.52500

Vosgėlių akmuo

Vosgėlių akmuo – masyvus riedulys, geologinis gamtos paminklas, aštuntas pagal dydį Lietuvoje. Paskelbtas saugomu 1968 m. Riedulys guli Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, Vosgėlių kaime, sodų bendrijos teritorijoje.

Apie akmenį[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riedulys turi netaisyklingą apzulintą formą su iškilia suapvalinta ketera. Išilgai per riedulio viršutinę dalį tęsiasi iškapotų duobučių virtinė (tai riedulio ruošimo suskaldymui pėdsakai). Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 3,23, ilgis – 7,61, plotis – 5,21; didžiausia horizontali apimtis – 18,55 m. Riedulį sudaranti uoliena – plagiogranitogneisas su biotitu, rusvai pilkas su juosvais intarpais (margas). Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: plagioklazas, kvarcas, mikroklinas, biotitas, apatitas, cirkonas, ortitas. Kristalinių grūdelių dydžiai: plagioklazo – 1-3 mm, kvarco – <2 mm, mikroklino ir biotito – <1 mm.

Riedulio paviršiuje matosi žmonių, norėjusių jį suskaldyti, palikti pėdsakai. Tai – kirtikliais iškapotos 48 stačiakampės duobutės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Riedulys kadaise lindėjo alksnynu apaugusioje žemėje. Atkasus jį, norėta suskaldyti ir panaudoti tarybinio veikėjo J. Uborevičiaus paminklo laiptams bei atraminėms sienelėms įrengti.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]