Pakalniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Pakalniai
Pakalniu baznycia.jpg
Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčia su varpine

Pakalniai
Koordinatės 55°26′10″š. pl. 25°28′08″r. ilg. / 55.436°š. pl. 25.469°r. ilg. / 55.436; 25.469 (Pakalniai)Koordinatės: 55°26′10″š. pl. 25°28′08″r. ilg. / 55.436°š. pl. 25.469°r. ilg. / 55.436; 25.469 (Pakalniai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Leliūnų seniūnija
Gyventojų skaičius 273 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: PakalniaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pakalniaĩ
Kilmininkas: Pakalnių̃
Naudininkas: Pakalniáms
Galininkas: Pãkalnius
Įnagininkas: Pakalniaĩs
Vietininkas: Pakalniuosè
  • rus. Покольне, Покальне[2]

Pakalniai – kaimas Utenos rajono savivaldybės pietvakariuose, šalia kelio UtenaAlanta, prie Vidinksto ežero. Seniūnaitijos centras.

Stovi Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1906 m.), veikia biblioteka (nuo 1950 m.), buvusi Pakalnių pagrindinė mokykla (dabar Utenos pagrindinės mokyklos skyrius), paštas (LT-28024). Yra kapinės.

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietvakarinėje Vidinksto pakrantėje stūkso Pakalnių piliakalnis. Kaime auga Pakalnių ąžuolas (gamtos paminklas). Už 1,8 km į rytus nuo Pakalnių stūkso Utenio akmuo.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png ANYKŠČIAI – 25 km
Leliūnai – 6 km
UTENA – 11 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kaniūkai – 8 km
Alanta – 20 km
Kvykliai – 7 km
MOLĖTAI – 27 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie kaimo senovę mena Pakalnių piliakalnis. Istoriniuose dokumentuose Pakalniai minimi XVII a. Ilgą laiką Pakalnių dvarą valdė Kuliešos. 1774 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė privilegiją Kuliešai Pakalnių dvare ruošti 4 metinius prekymečius.

1762 m. dvarininkas Antanas Kulieša pastatė medinę bažnyčią (koplyčią). Kai ji sunyko ir buvo nugriauta, jos vietoje 1906 m. kunigas Jurgis Kazlauskas su parapijiečiais pastatė medinę Pakalnių bažnyčią, kuri 2000 m. sudegė, bet per dvejus metus pastatyta nauja bažnyčia.

1831 m. Pakalnių gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19401947 m. Utenos valsčius Utenos apskritis
19471950 m. Skudutiškio valsčius
19501986 m. Pakalnių apylinkės centras Utenos rajonas
19861995 m. Leliūnų apylinkė
1995 Leliūnų seniūnija Utenos rajono savivaldybė


Koplytėlė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[2] 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1980 m.[4] 1986 m.[5] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
122 228 252 276 280 340 346 273
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendruomenė yra aktyvi sporte, iš kaimo jaunimo, 2011 m. buvo įkurta mėgėjų krepšinio komanda BC Pakalnių Žynys, kuri dalyvauja Utenos rajono, bei Molėtų r. krepšinio turnyruose ir taurių varžybose. Per kelerius metus komanda spėjo pasiekti tikrai gerų rezultatų. Du kartus buvo tapta vicečempionais kovoje dėl Utenos raj. miestelių taurės, 2014 m. žygis buvo sėkmingesnis ir iškovota pergalė. 2017 m. komanda dalyvavo ir Mažų miestelių lygoje, kur C divizione pavyko nukeliauti iki ketvirtfinalio etapo.

Šnekta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pakalnių šnektą (priklauso aukštaičiams uteniškiams) 1968 m. nagrinėjo V. Traškienė.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Покольне. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 152 psl. (rus.)
  3. Pakalniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 738 psl.
  4. PakalniaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 407 psl.
  5. Kazys Misius ir kt. Pakalniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 269 psl.
  • Pakalniai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 65 psl.
  • Margarita Dabulskienė. Pakalnių kraštas. – Utena: Utenos spaustuvė, 2007. – 315 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-35-004-0

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]