Pakalniai
Kitos reikšmės – Pakalniai (reikšmės).
| Pakalniai | ||
|---|---|---|
  Pakalniai |
||
| 55°26′10″š. pl. 25°28′01″r. ilg. / 55.436°š. pl. 25.467°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Utenos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Leliūnų seniūnija | |
| Gyventojų | 244 | |
 Vikiteka |
Pakalniai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Покольне, Покальне[2] | |
Pakalniai – kaimas Utenos rajono savivaldybės pietvakariuose, šalia kelio Utena–Alanta, prie Vidinksto ežero. Seniūnaitijos centras. Stovi Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1906 m.), veikia biblioteka (nuo 1950 m.), buvusi Pakalnių pagrindinė mokykla (dabar Utenos pagrindinės mokyklos skyrius), paštas (LT-28024). Yra kapinės.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pietvakarinėje Vidinksto pakrantėje stūkso Pakalnių piliakalnis. Kaime auga Pakalnių ąžuolas (gamtos paminklas). Už 1,8 km į rytus nuo Pakalnių stūkso Utenio akmuo.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apie kaimo senovę mena Pakalnių piliakalnis. Istoriniuose dokumentuose Pakalniai minimi XVII a. Ilgą laiką Pakalnių dvarą valdė Kuliešos. 1774 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė privilegiją Kuliešai Pakalnių dvare ruošti 4 metinius prekymečius.
1762 m. dvarininkas Antanas Kulieša pastatė medinę bažnyčią (koplyčią). Kai ji sunyko ir buvo nugriauta, jos vietoje 1906 m. kunigas Jurgis Kazlauskas su parapijiečiais pastatė medinę Pakalnių bažnyčią, kuri 2000 m. sudegė, bet per dvejus metus pastatyta nauja bažnyčia.
1831 m. Pakalnių gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1940–1947 m. | Utenos valsčius | Utenos apskritis |
| 1947–1950 m. | Skudutiškio valsčius | |
| 1950–1986 m. | Pakalnių apylinkės centras | Utenos rajonas |
| 1986–1995 m. | Leliūnų apylinkė | |
| 1995– | Leliūnų seniūnija | Utenos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1868 m.*[2] | 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1979 m.sur.[7] | 1980 m.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 122 | 413 | 292 | 228 | 252 | 276 | 280 | ||
| 1986 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | ||
| 340 | 358 | 346 | 273 | 244 | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Pakalnių šnektą (priklauso aukštaičiams uteniškiams) 1968 m. nagrinėjo V. Traškienė.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bendruomenė yra aktyvi sporte, iš kaimo jaunimo, 2011 m. buvo įkurta mėgėjų krepšinio komanda BC Pakalnių Žynys, kuri dalyvauja Utenos rajono, bei Molėtų r. krepšinio turnyruose ir taurių varžybose. Per kelerius metus komanda spėjo pasiekti tikrai gerų rezultatų. Du kartus buvo tapta vicečempionais kovoje dėl Utenos raj. miestelių taurės, 2014 m. žygis buvo sėkmingesnis ir iškovota pergalė. 2017 m. komanda dalyvavo ir Mažų miestelių lygoje, kur C divizione pavyko nukeliauti iki ketvirtfinalio etapo.
-
Centre -
Riboženklis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 152 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pakalniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 738 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Pakalniai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 407 psl.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Pakalniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 269
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Pakalniai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 65 psl.
- Margarita Dabulskienė. Pakalnių kraštas. – Utena: Utenos spaustuvė, 2007. – 315 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-35-004-0
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ANYKŠČIAI – 25 km Leliūnai – 6 km |
UTENA – 11 km |
| ||||||||
|
|||||||||||
| Kaniūkai – 8 km Alanta – 20 km |
Kvykliai – 7 km MOLĖTAI – 27 km | ||||||||||
