Lotynų abėcėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lotynų raštas)
Jump to navigation Jump to search
Lotynų abėcėlė
A Specimen by William Caslon.jpg
Tipas:
Naudojamas kalbose:
Rašymo kryptis:
Laikotarpis:
ISO 15924:
Unicode:
Genealogija
Kilmė:
Dukterinės sistemos:

manų kalboms]], kurios yra kilusios iš lotynų kalbos, taip pat keltų, germanų, baltų ir kai kurioms slavų kalboms ir galiausiai beveik visoms Europos kalboms.

Kolonializmo amžiuje lotynų abėcėlė pasklido po pasaulį ir buvo pritaikyta indėnų, australų, Austronezijos tautų, Rytų Azijos ir Afrikos kalboms.

Lotynų abėcėlėmis šiais laikais vadinamos visos tiesiogiai iš pirminės lotynų abėcėlės kilusios rašto sistemos. Šiuose variantuose g

-
A B C D E F Z H I K L M N O P Q R S T V X

Raidė Z buvo išimta iš abėcėlės 312 m. pr. m. e. (vėliau ji buvo grąžinta). Raidė C buvo naudojama garsams [k] ir [g]; 234 m. pr. m. e. buvo sukurta raidė G (pridėjus prie C skersinį brukšnelį. I amžiuje pr. m. e. žodžių užrašymui buvo pridėtos raidės Y ir Z, kuriuos buvo paimtos iš graikų kalbos. Susidarė klasikinė lotynų abėcėlė, susidedanti iš 23 raidžių:

-
A B C D E F G H I K L M N O P Q R S T V X Y Z

Jau šiais laikais įvyko skiemeninių ir neskiemeninių raidžių I ir V kombinacijų (I/J ir U/V), taip pat atskira raide pradėtas laikyti digrafas VV, naudojamas germanų kalbų rašte. Rezultate gavosi šiuolaikinė abėcėlė, susidedanti iš 26 raidžių:

-
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Senovės romėnai naudojo didžiąsias raides, mažosios raidės atsirado viduramžiais.

Raidžių modifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugumai kalbų lotynų abėcėlė buvo nepakankama. Todėl dažnai naudojami įvairūs diakritiniai ženklai, ligatūros ir kitos raidžių modifikacijos. Pavyzdžiai:

Ā Ă Â Ä Å Ą Æ Ç Č Ð Ē Ę Ė Ğ Ģ Î Į Ķ Ł Ñ Ö Ø Œ ß Ş Š Ţ Ü Ū Ų Ŭ Þ Ž


Vikiteka