Čekų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Čekų kalba
Čeština
Kalbama: Čekijoje, Slovakijoje
Kalbančiųjų skaičius: 12 milijonai
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 70
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indoeuropiečių
 - slavų
   - vakarų slavų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Čekijos vėliava Čekija,
Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga
Prižiūrinčios institucijos: Ústav pro jazyk český
Kalbos kodai
ISO 639-1: cs
ISO 639-2: cze/ces
ISO 639-3: ces

Čekų kalba – vakarų slavų kalba, kuria kalba daugiau nei 10 milijonų žmonių. Tai oficiali kalba Čekijoje (kur ir gyvena daugiausiai kalbančiųjų), ji taip pat turi mažumos kalbos statusą Slovakijoje. Artimiausia kalba čekų kalbai yra slovakų, jos yra abipusiškai suprantamos. Ji taip pat artima kitoms vakarų slavų kalboms, pavyzdžiui, sileziečių ir lenkų, labiau atitolusi nuo rytų slavų kalbų, tokių, kaip rusų kalba. Nors daugumos čekų kalbos žodžių turi šaknys tokios pačios, kaip ir kitų slavų ar kitų indoeuropiečių kalbų, pastaraisiais metais kalboje prigijo daug skolinių (dauguma jų siejami su aukštąja kultūra).

Ši kalba savo pradėjo lingvistinę šaką kaip senoji čekų kalba, tačiau po to jos svarba lėtai mažėjo, čekų žemėse dominavo vokiečių kalba. XVIII a. viduryje prasidėjo čekų kalbos atgimimas, kurio metu čekų akademikai pabrėžė savo tautos praeities pasiekimus ir skatino čekų kalbai grąžinti svarbios kalbos statusą. Nuo tų laikų kalba pasikeitė nedaug, išskyrus nežymius morfologinius pokyčius ir kai kurių tarminių elementų sunorminimą.

Čekų kalbos fonemų skaičius, palyginti su kitomis, yra vidutinis, turimi penki balsiai (kiekvienas trumpasis arba ilgasis) ir dvidešimt penki priebalsiai (skirstomi į kietuosius, neutraliuosius ir minkštuosius). Kai kuriuose žodžiuose galima rasti retus (ar sudėtingus) priebalsių junginius arba balsių gali visai nebūti. Čekų kalboje yra unikali grafema ř. Čekų kalbos ortografija paprasta, fonologų naudojama kaip modelis.

Kadangi priklauso slavų kalbų grupei, čekų kalba turi gausią daugiareikšmę fleksiją. Čekų kalbos daiktavardžiai ir būdvardžiai kaitomi pagal sudėtingą linksnių, skaičiaus, giminės ir gyvumo sistemą ir pagal žodžio gale esantį priebalsį (kietąjį, neutralųjį arba minkštąjį). Veiksmažodžiai (su veikslu) kaitomi laikais, skaičiais ir gimine. Dėl gausios fleksijos žodžių tvarka čekų kalboje yra labai lanksti, žodžių vietą sakinyje galima keisti, kad būtų pabrėžtas vienas ar kitas žodis arba norint sudaryti klausiamąjį sakinį.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikipedia
Vikipedija Čekų kalba


Vikiteka