A

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

A ir a arba a – pirmoji lotynų abėcėlės raidė. Lietuvių kalboje raidės pavadinimas yra a. Kilusi iš senovės graikų alfos, o šioji – iš finikiečių alefo.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Egiptiečių Finikiečių Semitų Graikų Etruskų Lotynų/
Kirilica
Bojotų Graikų
mažoji
Lotynų
mažoji
Egyptian hieroglyphic ox head Phoenician aleph Semitic letter „A“, version 1 Greek alpha, version 1 Etruscan A, version 1 Latin A Boeotian Greek Classical uncial, version 1 Latin 300 AD uncial, version 1
F1
Crete „A“ Phoenician version of the „A“ Semitic „A“, version 2 Greek alpha, version 2 Etruscan A, version 2 Latin 4th century BC Boeotioan 800 BC Greek Classical uncial, version 2 Latin 300 AD uncial, version 2

Finikiečių raidyno pirmasis ženklas alefas, iš kurio išsivystė raidė A, greičiausiai yra skolinys iš Sinajaus protorašto ženklo, vaizduojančio jaučio galvą (šis, savo ruožtu, matyt, perimtas iš egiptiečių). Žodis alef Vakarų semitų kalbose reiškia 'jautis' – ženklo pavadinimas paimtas pagal pirmą žodžio alef garsą.[3]

Kadangi finikiečių raidynas buvo sudarytas vien iš priebalsių, jų kalboje alefas žymėjo ne balsį [a], o glotalinę pauzę [']. Graikai, perėmę raštą iš finikiečių, tokio garso neturėjo, tad pritaikė jį balsiui [a]. Ankstyvoji graikų A (alfa < alefas) dažnai vaizduota „ragais“ į šoną, bet vėliau įsigalėjo atmaina „ragais“ į apačią. Tokį ženklą perėmė etruskai, o iš jų – romėnai.

Lietuvių kalboje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A ir a – pirma lietuvių abėcėlės raidė, vartojama žymėti užpakalinės eilės žemutinio pakilimo labai atviram ilgam kirčiuotam balsiui (ãkys, gãvo, mãto), kiek uždaresniam trumpam balsiui – kirčiuotam (ràs, àpmetė, pàvežė, vištà) ir nekirčiuotam (ăkìs, tìkrăs, kătė̃):[4]

Lietuvių kalboje taip pat vartojamas ir kitas „A“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu nosine – Ą ir ą (a nosinė).

Pažymėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šia raide žymima:

Kodai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Raidė Unicode HTML
A U+0041 &#65;
a U+0061 &#97;

Simboliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 A. Lietuvių enciklopedija, I t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leikla, 1953, T. 1: A, 13 psl.
  2. A. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 10 psl.
  3. Hall-Quest, Olga Wilbourne (1997). „A“. In Johnston, Bernard (ed.). Collier’s Encyclopedia. I: A to Ameland (First ed.). New York, NY: P.F. Collier.
  4. A. A. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.