Bulgarų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bulgarų kalba
Български
KalbamaBulgarijoje, Ukrainoje, Moldovoje, vietomis Serbijoje, Rumunijoje ir kt.
Kalbančiųjų skaičiusapie 12 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių?
KilmėIndoeuropiečių
 Slavų
  Pietų slavų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaBulgarijos vėliava Bulgarija
Kalbos kodai
ISO 639-1bg
ISO 639-2bul
ISO 639-3bul

Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.

Bulgarijos valstybinė kalba. Bulgarų kalba taip pat kalbama Albanijoje, Argentinoje, Graikijoje, Izraelyje, Kanadoje, Moldovoje, Rumunijoje, JAV, Serbijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Rusijoje. Pasaulyje bulgarų kalba šneka daugiau kaip 9 milijonai žmonių.

Priešingai nei kitose slavų kalbose, bulgarų kalboje beveik išnyko linksniai, bet vartojami žymimasis, nežymimasis ir „nulinis“ artikeliai.

Bulgarų kalba artima bažnytinei slavų kalbai, iki šiol turi daugelį žodžių, kurie rytų slavų kalbose laikomi archajiškais. Dėl istorinių aplinkybių bulgarų kalboje yra daug tiurkiškos kilmės žodžių.

Abėcėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bulgarų kalbos abėcėlę sudaro 30 raidžių:

Аа Бб Вв Гг Дд Ее Жж Зз Ии Йй Кк Лл Мм Нн Оо Пп Рр Сс Тт Уу Фф Хх Цц Чч Шш Щщ Ъъ Ьь Юю Яя

Lyginant su rusų kalbos abėcėle, bulgarų kalboje nėra raidžių Ы, Э ir Ё.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bulgarų kalba VIII amžiuje tapo pirmąja rašytine slavų kalba. Rašyta glagolica, vėliau ji buvo pakeista kirilica.

Fonetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sintaksė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikipedia
Vikipedija Bulgarų kalba


Vikiteka