Kubanė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kubanė
Kubanė netoli Ust Labinsko
Kubanė netoli Ust Labinsko
Ilgis 870 km
Baseino plotas 57 900 km²
Vidutinis debitas 425 m³/s
Ištakos Kaukazo kalnai
Žiotys Azovo jūra
Šalys Rusija

Kubanė (rus. Кубань, ady. Псыж, senovėje: lot. Hypanis, Vardanes) – upė pietų Rusijoje; Karačajų Čerkesijoje, Stavropolio krašte, Krasnodaro krašte ir Adygėjoje. Prasideda Kaukazo kalnuose dvejomis ištakomis (Ulukamu ir Učkulanu), pradžią gaunančiomis Ulukamo ledyne, Elbruso kalno šlaite. Pradžioje teka kaip kalnų upė, o už Nevinomysko išsilieja į Kubanės-Paazovės žemumą. Teka istoriniu Kubanės regionu pradžioje į šiaurę, paskiau į vakarus. Įteka į Azovo jūros Temriuko įlanką; sudaro deltą (jos plotas 4300 km²).

Didžiausi intakai: Mažasis Zelenčiukas, Didysis Zelenčiukas, Urupas, Laba, Belaja, Pšišas, Psekupsas, Afipsas (visi kairieji). Vasarą dėl ledynų tirpsmo ir liūčių patvinsta. Per metus nuneša ~7 mln. tonų nešmenų. Laivuojama nuo Labos upės žiočių. Kubanė patvenkta Krasnodaro tvenkiniu, įrengta hidroelektrinių kaskada. Dalis upės vandens Nevinomysko kanalu nuplukdoma į Jegorlyko upę (Dono baseinas). Deltoje vystoma pramoninė žvejyba (starkiai, kuojos, šamai, sazanai, grundalai, plačiakakčiai, salačiai ir kt.).

Prie Kubanės įsikūrę miestai: Karačajevskas, Čerkeskas, Nevinomyskas, Armaviras, Kropotkinas, Ust Labinskas, Krasnodaras, Temriukas[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 236 psl.