Aukštutinių sorbų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Aukštutinių sorbų kalba
Hornjoserbšćina
KalbamaVokietija (Saksonija, Brandenburgas)
Kalbančiųjų skaičius40 000
Kilmėindoeuropiečių

 - slavų
   - vakarų slavų
    - sorbų

     - aukštutinių sorbų
Kalbos kodai
ISO 639-2hsb
ISO 639-3hsb

Aukštutinių sorbų kalba (sav. Hornjoserbšćina) – slavų kalbų grupei, vakarų slavų kalbų pogrupiui priklausanti kalba, vartojama sorbų tautybės žmonių, gyvenančių pietryčių Vokietijoje (Lužicoje). Kalbančiųjų skaičius – apie 40 tūkst. žmonių.

Seniausi rašytiniai šaltiniai aukštutinių sorbų kalba – 1532 m. Baucene rastas Burger Eydt Wendisch.

Aukštutinių sorbų kalba yra trečia pagal populiarumą mažumų kalba Vokietijoje (po turkų ir danų), tačiau palaipsniui nyksta.

Dvikalbis užrašas Vokietijoje; apačioje – užrašas aukštutinių sorbų kalba

Naudoja lotynišką raidyną.

Sorbų raidynas
a b c č ć d e ě f g h ch i j k ł l m n ń o ó p (q) r ř s š t u (v) w (x) y z ž
A B C Č Ć D E - F G H Ch I J K Ł L M N - O - P (Q) R - S Š T U (V) W (X) (Y) Z Ž

Aukštutinių sorbų kalba turi septynis linksnius. Bet šauksmininkas paprastai nėra kaip vardininkas tik jei daiktavardis yra vyriškosios giminės, pavyzdžiui, V. nan (tėvas) - Š. nano! (tėve!), o žodis knjeni (ponia) neturi šauksmininko. Bet: V. mać (motina) - Š. maći! (motina!) (https://hsb.wiktionary.org/wiki/ma%C4%87). Bevardės giminės daiktavardžiai niekada neturi šauksmininko, kaip ir kitose slavų kalbose.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]