Prekmurų tarmė
Prekmurų tarmė prekmürščina, prekmörščina, panonska slovenščina, prekmurščina, prekmursko narečje | |
Kalbama | Slovėnija, Vengrija, Austrija |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | Apie 110 000 |
Kilmė | indoeuropiečių baltų-slavų slavų pietų slavų vakarų pietų slavų slovėnų prekmurų |
Kalbos kodai | |
ISO 639-1 | – |
ISO 639-2 | – |
ISO 639-3 | – |
Glottolog | prek1239 |
Geografinis paplitimas | |
Slovėnų tarmių žemėlapis. Prekmurų kalba pažymėta tamsiai geltona spalva viršuje dešinėje. |
Prekmurų tarmė (prekmürščina, prekmörščina, panonska slovenščina, prekmurščina, prekmursko narečje) – pietų slavų tarmė, vartojama slovėnų Prekmurjės regione. Kartais įvardijama kaip mikrokalba.[1] Šią tarmę vartoja apie 110 000 žmonių:[2] 80 000 – Prekmurjėje, 20 000 – kitose Slovėnijos vietose (ypač Maribore ir Liublianoje) ir dar 10 000 – kitose šalyse. Vengrijoje šią tarmę vartoja slovėnų tautinė mažuma Vaše, taip pat – Budapešte, Sombathėjuje, Bakonije bei Mošonmadiarovare. Be to, yra šiek tiek kalbančių Austrijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Argentinoje.
Prekmurų tarmė priklauso Panonijos tarmių grupei, dar vadinamai rytų slovėnų tarmių grupe. Tarmė turi glaudžių istorinių ryšių su kroatų kalbos kaikavų tarme. Taip pat turi daug sutapimų su halozės, slovėnijos kalvų ir prlekijos tarmėmis, kurios yra visiškai suprantamos vienas kitam. Prekmurų tarmė, kuria kalba rytų Slovenijos gyventojai ir Vengrijoje gyvenantys slovėnai, nėra lengvai suprantama centrinės ir vakarų Slovėnijos gyventojams. XX amžiaus pradžios kalbininkas Agostonas Pavelas teigė, kad prekmurų tarmė yra pagrindinė, savarankiška slovėnų kalbos tarmė, kuri išsaugojo daug archaiškų slavų prokalbės bruožų.[3]
Rašyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Istoriškai Prekmurų tarmė buvo rašoma ne bohoričica – abėcėle, kurią naudojo slovėnai XVI–XIX a., o vengrų kalbos abėcėle. Slovėnų pedagogo Janušo Murkovičio vadovėlyje (1871) buvo naudojama kroatų kalbos abėcėlė.
Prekmurų tarmės abėcėlė:
- Iki 1914 m.: Aa, Áá, Bb, Cc, Cscs, Dd, Ee, Éé, Êê, Ff, Gg, Gygy, Hh, Ii, Jj, Kk, Ll, Lyly, Mm, Nn, Nyny, Oo, Ôô, Öö, Őő, Pp, Rr, Szsz, Ss, Tt, Uu, Üü, Űű, Vv, Zz, Zszs.
- Po 1914 m.: Aa, Áá, Bb, Cc, Čč, Dd, Ee, Éé, Êê, Ff, Gg, Gjgj, Hh, Ii, Jj, Kk, Ll, Ljlj, Mm, Nn, Njnj, Oo, Ôô, Öö, Pp, Rr, Ss, Šš, Tt, Uu, Üü, Vv, Zz, Žž.
Fonetika ir fonologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prekmurų tarmėje yra 16 balsių (a, á, e, ê, é, i, ì, o, ô, ó, ö, ő, u, ú, ü, ű).[4] Visi balsiai su kirčiu yra ilgieji, o be kirčio – trumpieji.[4] Tarmėje nėra balsių /ɛ/ ir /ɔ/.[4]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prekmurų tarmė nuo slovėnų kalbos atsiskyrė apie IX amžių, pirmieji ją pradėjo vartoti aplink Balatono ežerą gyvenantys karantanai. Tarmė buvo labai atsiskyrusi nuo kitų slovėnų tarmių, nes didžioji dabartinės Slovėnijos dalis ilgą laiką priklausė Šventajai Romos imperijai, o Prekmurjės regionas – Vengrijos karalystei – dėl šios priežasties prekmurų tarmė nėra panaši į kitas slovėnų kalbos tarmes.
XVI ir XVII a. iš Karniolos ir Štirijos į Prekmurję atkeliavo keli slovėnų protestantų pastoriai. Pastoriai atnešė slovėnų reformatoriaus Jurijaus Dalmatino Bibliją ir Postilę,[5][6][7] kurios buvo sunkiai suprantamos Prekmurjės gyventojams dėl jų tarmės ypatybių. XVI a. išpopuliarėjo teorija, siejanti prekmurjės slovėnus su vandalais,[8] todėl Vengrijos metraščiuose prekmurų tarmė dažnai buvo vadinama vandalų kalba.
Pirmoji knyga prekmurų tarme buvo išspausdinta 1715 m. Tai buvo slovėnų evangelikų liuteronų kunigo Ferenco Temlino „Mažasis katekizmas“.[9] Be to, tuo laikotarpiu šia tarme taip pat rašė evangelikų liuteronų kungas Istvanas Kiuzmičius[9] ir katalikų kunigas Miklašas Kiuzmičius.[10] I. Kiuzmičius išvertė Naująjį Testamentą (Nouvi Zákon, 1771), o M. Kiuzmičius parašė maldaknygę (Kniga molitvena, 1783) ir vadovėlį (ABC Kni'sicza, 1790).[9] 1774 m. parašyta poema Versus Vandalici – pirmoji poema prekmurų tarme.[11]
1908 m. Vengrijos švietimo ministras Albertas Aponjis išleido naują įstatymą, pagal kurį visose Vengrijos karalystės mokyklose dalykai turėjo būti dėstomi vengrų kalba. Mokymas prekmurų tarme, kaip ir slovėnų kalba apskritai, buvo uždraustas. 1919 m. Prekmurjė buvo perduota Jugoslavijos karalystei, tačiau mokymas prekmurų tarme vis dar nebuvo leidžiamas, mokymas vyko slovėnų kalba ir serbų-kroatų kalba. Po 1945 m., komunistinė Jugoslavijos valdžia uždraudė spausdinti knygas ir laikraščius prekmurų tarme, šalyje buvo vartojama tik slovėnų arba serbų-kroatų kalba.[12]
Slovėnijai atgavus nepriklausomybę nuo Jugoslavijos, susidomėjimas prekmurų kalba ir prekmurų kultūra pradėjo masiškai augti. 2018 m. į prekmurų tarmę buvo išversta Antuano de Sent Egziuperi novelė „Mažasis princas“.[13] Tais pačiais metais slovėnų dainų autorė ir atlikėja Nika Zorjan išvertė Marajos Keri dainą „All I Want for Christmas Is You“.[14]
-
Pirma knyga, parašyta prekmurų tarme – evangelikų liuteronų kunigo Ferenco Temlino „Mažasis katekizmas“ (1715 m.)
-
Prekmurų tarme parašytas vadovėlis „ABC Kni'sicza“ (1790)
-
Janušo Murkovičio vadovėlis, kuriame buvo panaudota kroatų kalbos abėcėlė (1871)
-
Pirmasis laikraštis, parašytas prekmurų tarme (1876)
-
Svarbiausias laikraštis, leidžiamas prekmurų tarme (1913–1941). Leidėjas – Jozefas Kleklas.
-
Enciklopedija, parašyta prekmurų tarme (1878)
-
Antkapis su užrašu prekmurų tarme
-
Knygos, parašytos prekmurų tarme, puslapis
-
Krikščionių švenčių kalendoriaus, kuris buvo leidžiamas nuo 1904 iki 1944 m. prekmurų tarme
-
Prekmurų tarme parašyta maldaknygė (1855)
Morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prekmurų tarmėje gali būti daiktavardžiai vyriškosios, moteriškosios arba bevardės giminės.[15] Daiktavardžiai, būdvardžiai ir įvardžiai, kaip ir slovėnų kalboje,[16] turi tris skaičius: vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą.[17]
Asmeniniai įvardžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienaskaita
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Dviskaita
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Daugiskaita
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Sangrąžiniai įvardžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Giminės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Moteriškoji giminė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Moteriškosios giminės daiktavardžiai, kurie baigiasi galūne a:
Moteriškosios giminės daiktavardžių, kurių galūnė yra a,
linksniavimas (prekmurų)[25] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -a | -i/ej | -e |
Kilmininkas | -e | -∅/ej | -∅ |
Naudininkas | -i/ej | -ama | -an |
Galininkas | -o/ou | -i/ej | -e |
Vietininkas | -i/ej | -ama/aj | -aj |
Įnagininkas | -of(v)/-ouf(v) | -ama | -ami |
Moteriškosios giminės daiktavardžių, kurių galūnė yra a,
linksniavimas (slovėnų)[26] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -a | -i | -e |
Kilmininkas | -e | -∅ | -∅ |
Naudininkas | -i | -ama | -am |
Galininkas | -o | -i | -e |
Vietininkas | -i | -ah | -ah |
Įnagininkas | -o | -ama | -ami |
Moteriškosios giminės daiktavardžiai, kurie baigiasi priebalsiais:
Moteriškosios giminės daiktavardžių, kurie baigiasi priebalsiais,
linksniavimas (prekmurų)[27] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -∅ | -i/ej | -i |
Kilmininkas | -i | -i/ej | -i |
Naudininkas | -i | -ama | -an |
Galininkas | -∅ | -i/ej | -i |
Vietininkas | -i | -ama/aj | -aj |
Įnagininkas | -jof(v)/-of(v) | -ama | -ami |
Moteriškosios giminės daiktavardžių, kurie baigiasi priebalsiais,
linksniavimas (slovėnų)[28] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -∅ | -i | -i |
Kilmininkas | -i | -i | -i |
Naudininkas | -i | -ema | -em |
Galininkas | -∅ | -i | -i |
Vietininkas | -i | -eh/ih | -eh/ih |
Įnagininkas | -o | -ema | -mi |
Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:
Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas
(prekmurų)[29] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -a | -ivi/evi | -e |
Kilmininkas | -e | -ivi(j)/evi(j) | -i(j) |
Naudininkas | -oj | -ima | -in |
Galininkas | -o | -ivi/evi | -e |
Vietininkas | -oj | -ima/ivaj/evaj | -i(j) |
Įnagininkas | -of(v) | -ima/ivima/evima | -imi |
Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas (slovėnų)[30] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -a | -i | -e |
Kilmininkas | -e | -ih | -ih |
Naudininkas | -i | -ima | -im |
Galininkas | -o | -i | -e |
Vietininkas | -i | -ih | -ih |
Įnagininkas | -o | -ima | -imi |
Vyriškoji giminė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vyriškosios giminės daiktavardžiai, kurie baigiasi galūne a:
Vyriškosios giminės daiktavardžių, kurių galūnė yra a, linksniavimas
(prekmurų)[31] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -a | -a | -e/i |
Kilmininkas | -o/e | -of(v)/a | -∅/of(v) |
Naudininkas | -i | -oma | -on |
Galininkas | -o | -a/i | -e |
Vietininkas | -i | -oma/aj | -aj |
Įnagininkas | -of(v) | -oma | -ami/i |
Vyriškosios giminės daiktavardžių, kurių galūnė yra a, linksniavimas (slovėnų)[32] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -a | -i | -e |
Kilmininkas | -e | -∅ | -∅ |
Naudininkas | -i | -ama | -am |
Galininkas | -o | -i | -e |
Vietininkas | -i | -ah | -ah |
Įnagininkas | -o | -ama | -ami |
Vyriškosios giminės daiktavardžiai, kurie baigiasi priebalsiais:
Vyriškosios giminės daiktavardžių, kurie baigiasi priebalsiais,
linksniavimas (prekmurų)[33] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -∅ | -a | -i |
Kilmininkas | -a | -a/of(v) | -of(v) |
Naudininkas | -i | -oma | -on |
Galininkas | -∅/a | -a | -e |
Vietininkas | -i | -oma/aj | -aj/i |
Įnagininkas | -on | -oma | -ami |
Vyriškosios giminės daiktavardžių, kurie baigiasi priebalsiais,
linksniavimas (slovėnų)[34] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -∅ | -a | -i |
Kilmininkas | -∅/a | -ov | -ov |
Naudininkas | -u | -oma | -om/-em |
Galininkas | -∅/a | -a | -e |
Vietininkas | -u | -ih | -ih |
Įnagininkas | -om/-em | -oma | -i |
Vyriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:
Vyriškosios giminės būdvardžių linksniavimas
(prekmurų)[29] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -i | -iva/eva | -i |
Kilmininkas | -oga | -iva/ivi(j)/eva/evi(j) | -i(j) |
Naudininkas | -omi | -ima | -in |
Galininkas | -i/oga | -iva/eva | -e |
Vietininkas | -on | -ima/ivaj/evaj/i(j) | -i(j) |
Įnagininkas | -in | -ima/ivima/evima | -imi |
Vyriškosios giminės būdvardžių linksniavimas
(slovėnų)[35] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -∅ | -a | -i |
Kilmininkas | -∅/ega | -ih | -ih |
Naudininkas | -emu | -ima | -im |
Galininkas | -∅/ega | -a | -e |
Vietininkas | -em | -ih | -ih |
Įnagininkas | -im | -ima | -imi |
Bevardė giminė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bevardės giminės daiktavardžiai, kurių galūnės yra o ir e:
Bevardės giminės daiktavardžiai, kurių galūnės yra o ir e, linksniavimas:[36] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -o/e | -i | -a |
Kilmininkas | -a | -i/∅ | -∅ |
Naudininkas | -i | -oma | -an |
Galininkas | -o/e | -i | -a |
Vietininkas | -i | -oma/aj | -aj/ami/i |
Įnagininkas | -on | -oma | -ami/i |
Bevardės giminės būdvardžių linksniavimas:
Bevardės giminės būdvardžių linksniavimas
(prekmurų)[29] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -o | -ivi/evi | -a |
Kilmininkas | -oga | -ivi(j)/evi(j)/i(j) | -i(j) |
Naudininkas | -omi | -ima/ivima/evima | -in |
Galininkas | -o | -ivi/evi | -a |
Vietininkas | -on | -ima/ivima/evima/i(j) | -i(j) |
Įnagininkas | -in | -ima/ivima/evima | -imi |
Bevardės giminės būdvardžių linksniavimas
(slovėnų)[37] | |||
Linksnis\skaičius | Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita |
---|---|---|---|
Vardininkas | -o/e | -i | -a |
Kilmininkas | -ega | -ih | -ih |
Naudininkas | -emu | -ima | -im |
Galininkas | -o/e | -i | -a |
Vietininkas | -em | -ih | -ih |
Įnagininkas | -im | -ima | -imi |
Skaitvardžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prekmurų tarmės skaitvardžiai užrašomi panašiai kaip ir slovėnų kalboje ar kitose slavų kalbose.[38][39] Išliko senasis dviženklių skaitvardžių rašymo būdas – pirmiausia rašomas dešimtukas, po to – vienženklis skaičius. Jungtukai skaitvardžiuose nėra naudojami.
Prekmurų tarmė | Slovėnų kalba | Skaičius |
---|---|---|
štirideset eden | enainštirideset | 41 |
štirideset dva | dvainštirideset | 42 |
štirideset tri(j) | triinštirideset | 43 |
štirideset štiri | štiriinštirideset | 44 |
Veiksmažodžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prekmurų tarmės veiksmažodžių kamienai dažniausiai yra üvati arba avati, rečiau ovati[40] (kamienas ovati dažniau pasitaiko slovėnų kalboje). Priebalsių kaita prekmurų tarmėje ir slovėnų kalboje taip pat skiriasi, pavyzdžiui, nategüvati, obrezavati prekmurų tarmėje ir nategovati, obrezovati slovėnų kalboje.
Esamasis laikas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Būtasis laikas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Būsimasis laikas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
Žodynas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prekmurų tarmės žodynas yra labai turtingas[46] ir gerokai skiriasi nuo slovėnų kalbos žodyno. Tarmėje išliko daug archaizmų, kurie šiuolaikinėje slovėnų kalboje nebevartojami. Prekmurų tarmė laikoma archaiškiausia iš visų slovėnų kalbos tarmių leksikos atžvilgiu.
Skoliniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prekmurų tarmė turi labai daug skolinių iš kitų slavų kalbų (slovėnų, kroatų, serbų-kroatų, čekų ir slovakų) ir kitų kalbų (daugiausia iš vengrų ir vokiečių,[47] kiek mažiau iš lotynų ir italų). Vokiečių kalbos skoliniai daugiausia plūdo iš bavarų tarmės.[48]
Tarmės skoliniai iš vengrų kalbos:
|
Tarmės skoliniai iš vokiečių kalbos:
|
Patarmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Goričkos patarmė,[49] paplitusi Prekmurjės kalvotame rajone į šiaurę nuo Murska Sobotos; Grado, Gorni Petrovcių, Križevcių, Rogašovcių, Šalovcių ir Mačkovcių miesteliuose.
- Porabjės šnekta, paplitusi Vengrijoje.[50]
- Ravanskos patarmė,[49] paplitusi Prekmurjės rytų lygumose, besidriekiančiose prie Muros upės; Puconių, Cankovos, Bogojinos, Tišinos, Petancių, Moravske Toplicės ir Rakičano miesteliuose.
- Murska Sobotos šnekta, paplitusi Murska Sobotos mieste.
- Dolinskos patarmė,[49] paplitusi Prekmurjės vakarinėse žemumose apie Lendavą; Beltincių, Bratoncių, Črenšovcių, Velikos Polanos, Turniščių, Žižkių ir Rankovcių miesteliuose.
Tekstų pavyzdžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Maldos „Tėve mūsų“ palyginimas standartine slovėnų kalba, senąja ir naująja prekmurų tarmėmis, taip pat kroatų kalba, kaikavų tarme ir lietuvių kalba. Malda senąja prekmurų tarme paimta iš 1942 m. maldaknygės „Molitvena Kniga, Odobrena od cérkvene oblászti“, o naująja – iš 2022 m. maldaknygės „Jezuš tovariš moj“.[51]
Slovėnų kalba | Senoji prekmurų tarmė | Naujoji prekmurų tarmė | Kaikavų tarmė | Kroatų kalba | Lietuvių kalba |
---|---|---|---|---|---|
Oče naš, ki si v nebesih, |
Oča naš, ki si vu nebésaj! |
Oča naš, šteri si v nebesaj, |
Otec naš, koji jesi v nebesih, |
Oče naš, koji jesi na nebesima, |
Tėve mūsų, kuris esi danguje, |
Slovėnijos himnas (fragmentas) prekmurų tarme ir slovėnų kalba:[52]
Slovėnų kalba | Prekmurų tarmė |
---|---|
Spet trte so rodile |
Pajdaši! poroudilo, |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Дуличенко А. Д. Малые славянские литературные языки. I. Южнославянские малые литературные языки // Языки мира. Славянские языки. – М.: Academia, 2005. – psl. 600. –
- ↑ Damir Josipovič: Prekmurje in prekmurščina (Anali PAZU – Letnik 2, leto 2012, številka 2)
- ↑ Greenberg 2020, p. 17.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Katja Štrakl. Vowel System of North-Eastern Slovene, 2024 m.
- ↑ Šebjanič, Franc (1978). The protestant movement of Slovenes in Pannonia. Translated by Király-Moss, Suzanne. Murska Sobota: Pomurska založba.
- ↑ Molnár, András; Mayer, László, eds. (2008). Viri za zgodovino Prekmurja 1./Források a Muravidék történetéhez 1. Szombathely, Zalaegerszeg, Maribor: Vas Megyei Levéltár, Zala Megyei Levéltár, Pokrajinski arhiv Maribor. ISBN 978-963-7227-19-6.
- ↑ Kuzmič, Franc (2000). Petanjski grad v domačem tisku. Protestantizem – zatočišče izgnanih na Petanjcih. Ur. Jože Vugrinec. Petanjci: Ustanova dr. Šiftarjeva fundacija. Ljubljana: Znanstvenoraziskovalni center SAZU. psl. 75–84.
- ↑ "Vandal (Fran > ePravopis)" Fran.si. Inštitut za slovenski jezik Frana Ramovša ZRC SAZU.
- ↑ 9,0 9,1 9,2 Jesenšek, Marko (2013). Poglavja iz zgodovine prekmurskega knjižnega jezika. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 978-961-6656-93-1.
- ↑ Smej, Jožef (1997). Se je Mikloš Küzmič v svojem prevodu evangyeliomov res naslanjal na Štefana Küzmiča? Slavistična revija letnik 45, številka 3/4. Ljubljana: Slavistično društvo Slovenije. psl. 533–544.
- ↑ Just, Franci (2000). Med verzuško in pesmijo. Poezija Prekmurja v prvi polovici 20. stoletja. Murska Sobota: Franc-Franc. ISBN 961-219-025-9.
- ↑ Dončec, Akoš Anton (2023). Megyimurszki-szlovenszki — Nevjerojatna sudbina "međimurskoga jezika" (2. dio). Kaj: časopis za književnost, umjetnost, kulturu. Vol. 56 (255) No. 1-2 (380-381). Zagreb: Kajkavsko spravišče. pp. 49–80.
- ↑ „Mali princ tudi v prekmurščini“. vestnik.si (slovėnų). Nuoroda tikrinta 2024-11-01.
- ↑ „Svetovno znan božični hit dobil prekmursko verzijo“. Prlekija-on.net (slovėnų). Nuoroda tikrinta 2024-11-01.
- ↑ Greenberg 2020, p. 51.
- ↑ Toporišič 2004, p. 271.
- ↑ Greenberg 2020, p. 50.
- ↑ Greenberg 2020, p. 85.
- ↑ 19,0 19,1 19,2 Toporišič 2004, p. 305.
- ↑ Greenberg 2020, pp. 85–86.
- ↑ Kühar 1913, pp. 47–49.
- ↑ Greenberg 2020, p. 86.
- ↑ Greenberg 2020, pp. 87–88.
- ↑ Toporišič 2004, p. 306.
- ↑ Greenberg 2020, p. 53.
- ↑ Toporišič 2004, p. 290.
- ↑ Greenberg 2020, p. 59.
- ↑ Toporišič 2004, pp. 293–295.
- ↑ 29,0 29,1 29,2 Greenberg 2020, pp. 74–75.
- ↑ Toporišič 2004, pp. 323–325.
- ↑ Kühar 1913, p. 20a..
- ↑ Toporišič 2004, p. 288–289.
- ↑ Greenberg 2020, p. 62.
- ↑ Toporišič 2004, pp. 277–278.
- ↑ Toporišič 2004, p. 321.
- ↑ Greenberg 2020, p. 67.
- ↑ Toporišič 2004, p. 299.
- ↑ Greenberg 2020, p. 97.
- ↑ Toporišič 2004, pp. 329–331.
- ↑ Greenberg 2020, p. 108.
- ↑ Greenberg 2020, p. 110.
- ↑ Toporišič 2004, pp. 369–370.
- ↑ 43,0 43,1 Greenberg 2020, p. 111.
- ↑ Toporišič 2004, p. 373.
- ↑ Toporišič 2004, p. 388.
- ↑ Ulčnik 2007, pp. 678–679.
- ↑ Trajber 2010, p. 72.
- ↑ Novak, Franc; Novak, Vilko (2009). Slovar beltinskega prekmurskega govora. Ponatis druge, popravljene in dopolnjene izdaje iz leta 1996, ki jo je priredil in uredil Vilko Novak. Murska Sobota: Pomurska založba. ISBN 978-961-249-068-3.
- ↑ 49,0 49,1 49,2 Greenberg 2020, p. 16.
- ↑ Zorko, Zinka (2009). Narečjeslovne razprave o koroških, štajerskih in panonskih govorih. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 978-961-6656-37-5.
- ↑ Jezuš, tovariš moj: Mali katoliški molitvenik za Slovensko lüdstvo med Müjrof in Rabof«
- ↑ „Zdravljica v prekmurščini“. vestnik.si (slovėnų). Nuoroda tikrinta 2024-10-31.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dobrovoljc, Helena (2011). Prekmurščina. Prekmurje za radovedneže in ljubitelje. Uredil: Oto Luthar. Ljubljana: ZRC SAZU. pp. 22–26. ISBN 978-961-05-0058-2.
- Doncsecz, Etelka (2009). Deportálások a szentgotthárdi járásból az 1950-es években. Vasi honismereti és helytörténeti közlemények 2009/3. Szombathely: Vas Megyei Levéltár. pp. 76–89.
- Dončec, Akoš Anton (2018). Megyimurszki-szlovenszki — Nevjerojatna sudbina "međimurskoga jezika" (1. dio). Kaj: časopis za književnost, umjetnost, kulturu. Vol. 51 (240) No. 1-2 (350-351). Zagreb: Kajkavsko spravišče. pp. 55–81.
- Dončec, Akoš Anton (2023). Megyimurszki-szlovenszki — Nevjerojatna sudbina "međimurskoga jezika" (2. dio). Kaj: časopis za književnost, umjetnost, kulturu. Vol. 56 (255) No. 1-2 (380-381). Zagreb: Kajkavsko spravišče. pp. 49–80.
- Franček, Rudolf (1990). Kratka zgodovina Slovencev: legenda o strukturi. Ljubljana: Mladinska knjiga. ISBN 9788611054629.
- Greenberg, Marc L. (2020). Fortuin, Egbert; Houtzagers, Peter; Kalsbeek, Janneke (eds.). Prekmurje Slovene Grammar: Avgust Pavel's Vend nyelvtan (1942). Critical edition and translation from Hungarian by Marc L. Greenberg. Leiden, Boston: Brill Rodopi. ISBN 978-9004419117.
- Hajdinjak, Maja (2020). Opis sodobne prekmurščine. Magistrsko delo. Ljubljana: Filozofska fakulteta Univerze v Ljubljani. Oddelek za slovenistiko.
- Jesenšek, Marko (2010). Prekmuriana. Fejezetek a szlovén nyelv történetéből. Cathedra Philologiae Slavicae. Budapest: Balassi Kiadó. ISBN 978-963-506-846-3.
- Jesenšek, Marko (2013). Poglavja iz zgodovine prekmurskega knjižnega jezika. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 978-961-6656-93-1.
- Jesenšek, Marko (2018). Prekmurski jezik med knjižno normo in narečjem. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 978-961-286-222-0.
- Just, Franci (2000). Med verzuško in pesmijo. Poezija Prekmurja v prvi polovici 20. stoletja. Murska Sobota: Franc-Franc. ISBN 961-219-025-9.
- Just, Franci (2006). Panonski književni portreti 1. Prekmurje in Porabje A-I. Murska Sobota: Franc-Franc. ISBN 961-219-093-3.
- Koletnik, Mihaela (2001). Slovenskogoriško narečje. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 961-6320-04-1.
- Kozár, Mária; Gyurácz, Ferenc (2001). Száz magyar falu: Felsőszölnök. Száz magyar falu könyvesháza Kht. ISBN 963-9287-20-2.
- Kuhar, Drago (1997). Prekmurska zgodba. Protestantiana v Prekmurijani, Kolobarijna Reformiana. Ljubljana: Self-publishing. ISBN 9789616073110.
- Kuzmič, Franc (1999). Bibliografija prekmurskih tiskov 1920–1998. Ljubljana: Založba ZRC. ISBN 961-6182-78-1.
- Kuzmič, Franc (2000). Petanjski grad v domačem tisku. Protestantizem – zatočišče izgnanih na Petanjcih. Ur. Jože Vugrinec. Petanjci: Ustanova dr. Šiftarjeva fundacija. Ljubljana: Znanstvenoraziskovalni center SAZU. pp. 75–84.
- Kuzmič, Franc (2008). Predgovor. Nouvi Zákon. Stevan Küzmics. Murska Sobota: Pokrajinski Muzej Murska Sobota. ISBN 978-961-6579-04-9.
- Kuzmič, Mihael (2001). Slovenski izseljenci iz Prekmurja v Bethlehemu v ZDA 1893–1924. Naselitev in njihove zgodovinske, socialne, politične, literarne in verske dejavnosti. Založba ZRC. ISBN 961-6358-38-3.
- Toporišič, Jože (2004). Slovenska slovnica. Četrta, prenovljena in razširjena izdaja. Maribor: Založba Obzorja. ISBN 961-230-171-9.
- Kühar, Števan (1913). Slòvnica vogr̀sko-slovènskoga narêčja. Bratonci: Manuscript.
- Ulčnik, Natalija (2007). Bogastvo panonskega besedja. Slavistična revija. Letn. 55. Štev. 4. Ljubljana: Slavistično društvo Slovenije. pp. 675–679.
- Ulčnik, Natalija (2009). Začetki prekmurskega časopisja. Maribor: Mednarodna založba Oddelka za slovanske jezike in književnosti, Filozofska fakulteta, Univerza v Mariboru. ISBN 978-961-6656-40-5.
- Trajber, Aleksander-Saša (2010). Germanizmi v prekmurskem narečju. Diplomsko delo. Maribor: Filozofska fakulteta Univerze v Mariboru. Oddelek za germanistiko.
|