Indoeuropiečių kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Indoeuropiečių kalbos
PaplitimasEuropa, Pietų, Pietvakarių, Centrinė Azija, nuo XVI a. ir Amerika, Sibiras, Australija
Kalbų skaičius439
KilmėIndoeuropiečių prokalbė
Geografinis paplitimas
IE countries.svg
KlasifikacijaAnatolijos, indų, iranėnų, graikų, italikų, keltų, germanų, armėnų, tocharų, slavų, baltų, albanų
Indoeuropiečių kalbos

Indoeuropiečių kalbomis vadinama didelė iš indoeuropiečių prokalbės išsivysčiusių kalbų grupė, siejama leksinių, fonologinių, semantinių panašybių ir kalbos struktūros bendrybių. Indoeuropiečių kalboms priklauso dauguma Europos kalbų, taip pat daug kalbų pietvakarių, centrinėje ir pietų Azijoje.

Tai viena iš gausiausių kalbų šeimų, ją sudaro daugiau nei 400 kalbų, kuriomis šneka apie 3 milijardus žmonių (žr. žem.)

Ankstyviausius rašytinius paminklus palikusi indoeuropiečių kalba yra hetitų (XVIII a. pr. m. e.).

Kalbų grupės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Indoeuropiečių kalbos skirstomos į šias kalbų grupes:

Kitos išnykusios indoeuropiečių kalbos, apie kurias labai maža duomenų ir kurios jungiamos į hipotetinę paleobalkanų kalbų grupę:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]