Slovakų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Slovakų kalba
Slovenský jazyk
KalbamaSlovakijoje, Čekijoje
Kalbančiųjų skaičius6 milijonai
KilmėIndoeuropiečių prokalbė
Oficialus statusas
Oficiali kalbaSlovakijos vėliava Slovakija
Čekijos vėliava Čekija
Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga
Flag of Vojvodina.svg Voivodina
Prižiūrinčios institucijosSlovenská akadémia vied
Kalbos kodai
ISO 639-1sk
ISO 639-2slk/slo
ISO 639-3slk
SILSLO
Geografinis paplitimas
Map of Slovak language.svg
Wikipedia-logo-v2.svg Vikipedija Slovakų kalba
Wiktionary book logo.png Vikižodynas Slovakų kalba

Slovakų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, vakarų slavų kalbų šakai (kartu su lenkų, čekų ir sorbų kalbomis). Nors oficialiai slovakų kalba priskiriama vakarų slavų kalboms, ji turi savybių, būdingų pietų ar rytų slavų kalboms. Dėl to ji užima tam tikrą centrinę padėtį tarp visų slavų kalbų.

Slovakų kalba yra valstybinė Slovakijos Respublikos kalba. Ja kalba apie 4,5 milijonai Slovakijos gyventojų. Didelės kalbančiųjų grupės yra JAV (daugiau kaip milijonas) ir Čekijoje (apie 300 tūkst.). Mažesnės slovakiškai kalbančios bendruomenės sutinkamos ir kitose šalyse: Vengrijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje ir daugelyje kitų šalių.

Slovakų kalba yra labai artima čekų kalbai. Vis dėlto, įvairūs moksliniai šaltiniai rodo, jog ji kilo tiesiogiai iš senosios slavų kalbos be čekų-slovakų prokalbės stadijos. Sparčiausiai slovakų kalba rutuliojosi X-XII a. (nusistovėjo XIII-XIV a.). Nepaisant to, XVI-XVIII a. Slovakijos kultūriniame gyvenime buvo vartojama čekų kalba.

Nuo XVIII a. pabaigos prasidėjo pirmieji bandymai sukurti bendrinę slovakų kalbą. Dabartinė slovakų kalba remiasi Ľudovít Štúr XIX a. viduryje pateiktu pasiūlymu, kuris rėmėsi vidurio Slovakijos dialektais.

Abėcėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Slovakų kalbos abėcėlė susideda iš 46 grafemų. Jos pagrindą sudaro lotynų abėcėlė su tam tikromis modifikacijomis. Modifikacijas sukuriamos naudojant 4 diakritinius ženklus virš atitinkamų raidžių:

Ženklas Pavadinimas Grafemos
´ dĺžeň (ilgumo ženklas) á, é, í, ó, ú, ý, ĺ, ŕ
ˇ, ' mäkčeň (minkštumo ženklas) č, dž, š, ž, ť, ď, ň, ľ
¨ dve bodky (du taškai) ä
^ vokáň (stogelis) ô

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]