Slovėnų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Slovėnų kalba
slovenščina
Kalbama: Slovėnija, Italija, Austrija, Vengrija, Kroatija
Kalbančiųjų skaičius: 2,2 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: nepatenka tarp šimto kalbamiausių
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Indoeuropiečių kalbos
 Balto-Slavų
  Slavų
   Pietų slavų
    Vakarų pietų slavų
     Slovėnų kalba

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Slovėnija, Europos Sąjunga
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: sl
ISO 639-2: slv
ISO 639-3: slv

Slovėnų kalba (slovėn. slovenski jezik, slovenščina) – viena pietų slavų kalbų, kuria kalba slovėnai.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulyje šia kalba kaip gimtąja šneka apie 2,2 mln. žmonių, kurių dauguma gyvena Slovėnijoje; tautinės mažumos yra pietų Austrijoje ir Italijoje.

Ypatybės[taisyti | redaguoti kodą]

Slovėnų kalba turi daug gramatinių archaizmų, kurių kitose slavų kalbose nėra, pvz., dviskaitą:

  • en fant hoče, dva fanta hočeta, trije fantje hočejo = vienas berniukas nori, du berniukai/berniuku nori, trys berniukai nori
  • ena glava, dve glavi, tri glave = viena galva, dvi galvos/galvi, trys galvos

ir siekinį:

  • Oni hočejo delati. = Jie nori dirbti.
  • Oni so šli delat. = Jie išėjo dirbti/dirbtų.

Slovėnų kalbos žodžiai turi šešis linksnius. Pirmasis yra vardininkas, antrasis - kilmininkas, trečiasis - naudininkas, ketvirtasis - galininkas, penktasis - vietininkas, paskutinis linksnis yra įnagininkas, kaip, pavyzdžiui, čekų kalboje. Reikia pasakyti, kad, skirtingai nuo, pavyzdžiui, rytų slavų kalbų ir lenkų kalbos, po įnagininko visada reikalingas prielinksnis. Taip pat šioje kalboje paprastai nebūna antrosios palatalizacijos: knjiga (knyga) - v knjigi (knygoje). O ukrainiečių kalboje: книжка - у книжці.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Slovėnų kalba