Vakarų Sajanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ergakio kalnagūbris, Vakarų Sajanas

Vakarų Sajanas (rus. Западный Саян) – kalnų sistema Rusijoje, Pietų Sibire, Krasnojarsko krašte ir Tuvoje. Nusitęsęs 600 km šiaurės rytų kryptimi, nuo Mažojo Abakano aukštupio iki susidūrimo su Rytų Sajanu ties Udos aukštupiu. Šiaurėje ribojasi su Minusinsko, pietuose – su Tuvos dubuma.

Kalnai sudaryti iš skalūnų, kvarcitų, klinčių. Įdubose – nuosėdinės uolienos. Geležies, vario, kobalto rūdų, nikelio, chromo, švino, cinko, molibdeno, asbesto telkiniai. Vakarų Sajano vakariniai daliai būdingi siauri aštriaviršūniai kalnagūbriai, suskaidyti upių slėnių. Dauguma kalnagūbrių priklauso vidutinkalniams. Aukštikalnių reljefas būdingas Sajano kalnagūbriui, Kyzyl Taigos masyvui (aukštis 3121 m – aukščiausia Vakarų Sajano vieta), Ergaki kalnagūbriui. Pietuose charakteringos tarpukalnių dubumos (Usos ir Turano-Ujuko). Klimatas ryškiai kontinentinis, su būdinga ilga ir šalta žiema bei trumpa vėsia vasara. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra (1000-1400 m aukštyje) nuo -20 °C iki -25 °C, dubumose iki -30 °C. Vidutinė liepos temperatūra 10-12 °C, dubumose iki 20 °C. Kritulių kiekis priklauso nuo šlaitų padėties: šiauriniuose šlaituose 400-1200 mm per metus, pietiniuose šlaituose ir dubumose – iki 400 mm. Upės priklauso Jenisėjaus baseinui: Abakanas, Kantegiras, Alašas, Usas, Ujukas. Kalnų pašlaitėse vyrauja tamsioji taiga (kedrai, kėniai, eglės), 1500-1800 m aukštyje – kedrų ir maumedžių retmiškiai. Pietiniai Vakarų Sajano šlaitai padengti kalnų miškastepe. Aukštikalnėms būdingos kalnų tundros, subalpinės ir alpinės pievos, akmenynai.