Tešubas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bareljefe pavaizduotas karalius Tyana, besimeldžiantis audrų dievui

Tešubas (angl. Teshub, Teshup, Tešup) – huritų dangaus ir audrų dievas. Kilęs iš hatų dievo Taru. Hetitai ir luviai jį vadino Tarhun (kiti variantai Tarhunt, Tarhuwant, Tarhunta). Hetitiškas vardas kilęs iš šaknies het. *tarh- 'sutriuškinti, nukariauti'.[1][2]

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tešubas būdavo aprašomas kaip laikantis trigubą žaibą ir ginklą, paprastai kovos kirvį (dažnai kirvį dviguba galva labrį) ar buožę.

Anatolijoje įprastas šventas gyvūnas bulius buvo jo gyvūnas atributas. Tešubo karūna buvo raguota, jo vežimą traukė buliai Seris ir Huris, ant jų jis jodavo.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal huritų mitą apie Tešubo kilmę Tešubo gyvybė užsimezgė, kai dievas Kumarbis nukando ir prarijo savo tėvo Anu genitalijas. Tuo šis mitas panašus į graikų mitą apie Uraną, Kroną ir Dzeusą, kuris aprašytas HesiodoTeogonijoje“. Tešubo broliai buvo Aranzah (Tigro upės personifikacija), Ulikumis (Ullikummi, akmeninis milžinas) ir Tashmishu.

Huritų dievų sistemoje Tešubas poroje su deive motina Hebata, o hetitų dievų sistemoje jo pora saulės deivė Arinitė (Arinniti) (Arinos miesto deivė). Tai buvo labai senas kultas, panašus į bulių ir motinų garbinimą Čatal Hiujuke neolito laikais.
Tešubo sūnus buvo kalnų dievas Saruma.

Drakonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal hetitų mitus vienas didžiausių Tešubo žygių buvo drakono Ilujankos nužudymas.

Egzistuoja ir mitų apie jo konfliktą su jūrų būtybe (galbūt gyvate) Hedammu .

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]