Pereiti prie turinio

Telšių šv. Antano Paduviečio katedra

Koordinatės: 55°58′57″š. pl. 22°14′46″r. ilg. / 55.9824°š. pl. 22.2462°r. ilg. / 55.9824; 22.2462
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°58′57″š. pl. 22°14′46″r. ilg. / 55.9824°š. pl. 22.2462°r. ilg. / 55.9824; 22.2462

Telšių šv. Antano Paduviečio katedra
Vyskupija Telšių
Dekanatas Telšių
Savivaldybė Telšių rajonas
Gyvenvietė Telšiai
Adresas Katedros g. 2
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 1794 m.
Kitos reikšmės – Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

Telšių šv. Antano Paduviečio katedra stovi Telšiuose. Vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Katedros vidus

Šalia buvusios bažnyčios 1624 m. pastatytas bernardinų vienuolynas. 1650 m. suręsta nauja medinė bažnyčia. Ji per 1702 m. miesto gaisrą sudegė. 1738 m. pastatyta nauja – medinė bažnyčia.

Bernardinų mūrinio vienuolyno (L formos) viena dalis pastatyta 1702 m., kita – 1762 m. Iš Kretingos perkelta mokykla, kurios mūrinis dviaukštis pastatas iškilo 1796 m.

1761 m. pradėta statyti mūrinė bažnyčia, 1794 m. bažnyčią konsekravo Žemaičių vyskupas sufraganas Tadas Juozapas Bukota[1]. Statant bažnyčią, į ją integruotas 1650 m. statytas mūrinis šv. Loreto namelis-koplyčia. Išlikę koplyčios fragmentai - seniausio mūro pastato Telšiuose pavyzdys[2]. 1802 m. sudaryta sutartis pastatyti priebažnytį ir 2 bokštus (pristatytas tik priebažnytis). 1836 m. tapo parapine[3]. 1853 m. uždarytas bernardinų vienuolynas.

Klebono J. Moncevičiaus rūpesčiu 1862 m. išmūrytas bažnyčios bokštas. Jau 1867 m. gautas valdžios leidimas remontuoti jį. 1881 m. gautas leidimas remontuoti audros apgriautą bokštą. Jis nugriautas ir pastatytas dabartinis. Architektas Piotras Serbinovičius 1893 m. suprojektavo šventoriaus tvorą ir vartus, 1896 m. parengė bažnyčios remonto projektą. Ji su pertraukomis remontuota iki 1914 m. 1898 m. iš Varšuvos atvežta ir sumontuota visą antro aukšto galeriją juosianti aptvara su žibintais ir žvakidėmis. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. Įkūrus Telšių vyskupiją, bažnyčiai 1926 m. suteiktas katedros statusas.

1938 m. čekų meistras Otto Kratokvilas sukonstravo didelius dviejų manualų ir pėdalų, 22 registrų vargonus[4].

1973-1975 m. katedros klebonu dirbo kun. Antanas Vaičius, kuris nuo 1975 m. valdė Telšių vyskupiją, o 1982 m. buvo nominuotas vyskupu ir iki 2002 m. buvo Telšių vyskupas ordinaras[5]. 1977-1983 m. katedros vikaru dirbo kun. Jonas Kauneckas - būsimasis Panevėžio vyskupas ordinaras (2002-2013 m.)[6].

1996 m. Vokietijos kunigo Gerhard Lange rūpesčiu katedrai padovanoti penki varpai iš Rūro regione (Šiaurės Reine-Vestfalijoje) nugriautos bažnyčios. Ta proga rekonstruota katedros bokšto varpinė. Rekonstrukcijos metu sumontuota nauja, cinkuoto metalo varpų pakabinimo konstrukcija vietoj iki tol buvusios medinės[7].

1999 m. rugsėjį į Telšių katedros kriptą perkelti vyskupo kankinio V. Borisevičiaus palaikai[8]. Katedros kriptoje taip pat palaidoti vyskupai Justinas Staugaitis ir Pranciškus Ramanauskas. Katedros šventoriuje palaidoti vyskupai Petras Maželis, Juozapas Pletkus ir Antanas Vaičius, taipogi 1863 m. sukilimo dalyviai - kun. Antanas Gargasas bei kun. Izidorius Noreika[9].

2009 m. birželio 14 d., Telšių miesto šventės dieną, pašventintos naujosios katedros durys, kuriose dailininkas Romualdas Inčirauskas pavaizdavo krašto krikščionybės ir kultūros istoriją[10].

2016 m. liepos 23 d. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas pašventino katedros šventoriaus vartuose įkomponuotą meninę plokštę, skirtą Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui. Memorialinės plokštės architetas ir idėjos autorius - Algirdas Žebrauskas, fundatoriai - Elena ir Stanislovas Jurkai. Plokštėje nurodoma, jog 2013 m. rugpjūčio 1-4 d. Telšių katedroje, vadovaujant popiežiaus Pranciškaus legatui kardinolui Peteriui Erdo, iškilmingai paminėtas Žemaičių krikšto jubiliejus[11].

2015-2017 m. katedros klebonu dirbo kun. teol. dr. Darius Trijonis, kuris 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo nominuotas Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru[12].

Nuo 2017 m. spalio 15 d. parapijos klebonu dirba kan. teol. lic. Vygintas Gudeliūnas[13].

Architektūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Katedros durys, pašventintos 2009 m.

Bažnyčia vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside. Vidus trijų navų, atskirtų pilioriais, dengtų skliautais. Meistrai Jurgis Mažeika ir Tomas Podgaiskis sukūrė septynis altorius. Jurgis Mažeika taip pat sukūrė baroko ir rokoko formų mūrinę sakyklą, kurioje pavaizduoti keturi Vakarų Bažnyčios tėvai[14].

Pagrindinis katedros fasadas - lakoniškų ir santūrių formų su virš jo kylančiu bokštu. Virš centrinio portalo įkomponuotas trikampis sandrikas. Antrą tarpsnį skaido siaurų, aukštų pusapvalių arkų langai. Pirmąjį galerijos aukštą apšviečia nedideli ovalūs fasadų langeliai[15].

2005 m., minint Telšių miesto 555 metų jubiliejų, katedros šventoriaus vartuose pastatytos katedros globėjo šv. Antano Paduviečio ir Telšių miesto globėjo šv. Stanislovo skulptūros, sukurtos skulptoriaus Arūno Sakalausko[16].

2009 m. katedrą papuošė prof. Romualdo Inčirausko su Rimo Mickevičiaus pagalba sukurtos reljefinės durys, skirtos Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui. Duris sudaro 4 reljefiniai epizodai-meniniai blokai: žemaičių pagoniškoji istorinė praeitis iki krikšto; Žemaitijos krikštas bei Konstancos Visuotinis Bažnyčios susirinkimas ir garsusis žemaičių skundas; Žemaičių vyskupystės istorija bei Telšių vyskupijos istorija[17].

Interjeras

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Analogų Lietuvoje neturi katedros interjeras, kurio išskirtinis bruožas yra sienas supanti galerija. Jos pirmame ir antrame aukštuose išdėstyti 7 altoriai, kuriuos sukūrė skulptoriai Jurgis Mažeika ir Tomas Podgaiskis. Katedroje yra du didieji altoriai. Pirmame aukšte - Loreto Dievo Motinos su Dievo Motinos su kūdikiu skulptūra. Antrame aukšte - šv. Antano Paduviečio su XVIII a. vidurio šv. Antano paveikslu. Šoniniai altoriai skirti Jėzaus Kristaus (Kristaus kalėjime), šv. Juozapo, šv. Barboros, šv. Pranciškaus ir šv. Justino garbei[18]. Tomo Podgaiskio kūrybai iš šių altorių priskiriami trys, esantys antro aukšto galerijoje, ir didysis altorius[19].

Loreto Dievo motinos altorius, esantis pirmo katedros aukšto galerijoje, pastatytas XVIII a. pabaigoje, o jo autorystė priskiriama Tomui Podgaiskiui. Altorius įkomponuotas nišoje tarp neaukštų skliautų, todėl savo proporcijomis jis daug mažesnis nei antro aukšto galerijoje esantis šv. Antano altorius. Altoriuje esanti Dievo Motinos su kūdikiu skulptūra greičiausiai sukurta XIX a. Apatinio tarpsnio šonuose, šalia nišos Dievo Motinos skulptūrai, abipus tabernakulio, yra dvi ant vieno kelio priklaupusių angelų figūros. Tarp sutrigubintų šoninių apatinio tarpsnio kolonų esančios dvi nišos šiuo metu tuščios, nors anksčiau ten stovėjo po dar vieną skulptūrą (tai matosi iš XIX-XX a. sandūroje darytų katedros nuotraukų). Viršutinio tarpsnio viršuje, centre, matyti debesys su angelų galvutėmis, supančiomis Marijos monogramą, o šonuose - du sėdintys ir po vieną ranką į monogramą tiesiantys angelai. Apatiniame tarpsnyje, šalia altoriaus ant piliastrų taip pat yra dvi prie sienos pritvirtintos šv. Petro ir šv. Pauliaus skultūros. Šiam altoriui 1790 m. popiežius Pijus VI suteikė privilegiją, nurodančią, kad altorius skirtas melstis už mirusiųjų sielas[20].

Šv. Juozapo arba Šventosios šeimos altorius pastatytas arčiausiai centrinio Loreto Dievo Motinos altoriaus. Tai vėlyvas, tik XIX a. II pusėje pastatytas klasicistinio stiliaus altorius, besiskiriantis nuo kitų altorių. Šio altoriaus paveikslai perkelti iš nugriautos medinės Telšių parapinės bažnyčios. Pirmojo tarpsnio centre – paveikslas Šventoji Šeima. Antrojo tarpsnio altoriaus paveikslas skirtas Švč. Mergelės Marijos Rožančinės garbei. Puošnumo altoriui teikia greta antro tarpsnio paveikslo simetriškai įkomponuotos vazos ir altorių vainikuojančios arkos centre įkomponuota angeliuko figūra[21].

Šv. Barboros altoriaus apatinio tarpsnio centre esančioje nišoje įkomponuota šv. Barboros skulptūra. Šalia skulptūros vaizduojamas bokštas, nes, pasak legendos, šv. Barboros tėvas pagonis Dioskuras, norėdamas apsaugoti dukterį nuo gerbėjų, pastatęs bokštą ir ten ją įkurdinęs. Viršutiniame altoriaus tarpsnyje - ypač dekoratyvus reljefas su šonuose sėdinčių angeliukų figūromis. Altoriaus viršūnę vainikuoja įmantrus vėlyvojo baroko baldakimas, po kuriuo šv. Onos, mokančios Švč. Mergelę Mariją, paveikslas. Šis paveikslas vėlyvas, į altorių įstatytas XIX a. viduryje ar II pusėje. 1780 m. popiežius Pijus VI bažnyčioje veikusiai šv. Barboros Kankinės brolijai dovanojo amžinus atlaidus. 1799 m. šį apdovanojimą patvirtino Žemaičių vyskupas Steponas Jonas Giedraitis[22].

Priešais šv. Barboros altorių yra Kristaus Kalėjime arba Antakalnio Jėzaus altorius. Pastarasis pavadinimas galėjo atsirasti dėl čia buvusios Antakalnio Jėzaus skulptūros, minimos 1822 m. bažnyčios inventoriuje. Altoriaus kompozicija tapati šv. Barboros altoriui. Pirmajame altoriaus tarpsnyje yra Kristaus kalėjime skulptūra, o antrajame - šv. Kazimiero paveikslas[23].

Antro aukšto katedros galerijoje, iš kairės centriniam šv. Antano altoriui yra Telšių vyskupijos globėjo Šv. Justino altorius. Iki 1926 m. šis altorius buvo dedikuotas Švč. Mergelei Marijai. Altoriaus šonuose ant stačiakampių formų retabulo stovi šv. Elžbietos ir šv. Zacharijaus – šv. Jono Krykštytojo tėvų skulptūros. Antrojo altoriaus tarpsnio kompoziciją rėmina voliutos, ant kurių keterų įkomponuotos viršuje ir apačioje simetriškai altoriaus kompozicijai sėdinčių keturių angelų figūros. Centre – tarp debesų, supama angelų vaizduojama Švenčiausioji Trejybė. Kompozicijos viršuje – debesyse stovintis angelas[24].

Kitas šoninis antro aukšto galerijos altorius yra Šv. Pranciškaus Serafiškojo altorius. Pirmajame altoriaus tarpsnyje tarp kolonų yra šv. Pranciškaus paveikslas. Šonuose, ant stačiakampių formų retabulo postamento stovi šv. Kazimiero ir šv. Vaclovo skulptūros. Antrasis altoriaus tarpsnis panašus į Šv Justino altorių - jo kompoziciją rėmina voliutos, ant kurių keterų įkomponuotos viršuje ir apačioje simetriškai altoriaus kompozicijai sėdinčių keturių angelų figūros. Bareljefinės figūros iliustruoja šv. Pranciškaus stigmų gavimą. Klūpančiam šv. Pranciškui Švč. Mergelė Marija tiesia kaspiną su įrašu Agnus Dei ir rodo į iškilmingai pasirodantį debesyse, supamą angelų Jėzų. Jėzus - viena ranka laiminantis, o kita - laikantis kryžių[25].

Centrinis katedros altorius skirtas Šv. Antanui Paduviečiui. Šis altorius - baroko ir klasicizmo elementų derinys. Altoriaus pirmo tarpsnio centre - XVIII a. vidurio nežinomo autoriaus tapytas šv. Antano paveikslas. Paveikslo šone, netoli rėmo, prie baldakimo matyti jo fundatoriaus Mykolo Gorskio herbas iš auksuotos sidabro plokštelės. Altorių darė skulptorius Tomas Podhaiskis. Jis altoriui komponuoti pasirinko korintiškąjį orderį su smulkiai kaneliūruotomis kolonomis ir piliastrais, virš jų - gausiai dantyti karnizai, frizai, puošti angeliukų su girliandomis lipdiniais. Altoriaus antro aukšto dalis užbaigta skulptūrine grupe, kurios pagrindą sudaro legenda, pagal kurią šv. Antanas tam, kad įrodytų, jog Eucharistija yra Kristaus kūnas ir kraujas, privertė prie taurės ir Ostijos suklupti asilą. Abejose altoriaus nišose, puoštuose vienodu rokokiniu ornamentu, yra pranciškonų šventųjų - Šv. Liuviko ir šv. Bonaventūros skulptūros[26].

Katedros pirmojo aukšto galerijoje, priešais šv. Juozapo altorių yra rokoko stiliaus sakykla. Apačioje ją puošia keturių bažnyčios daktarų figūros, o virš sakyklos - marmurinis baldakimas, po kuriuo - balandžio pavidalo Šventoji Dvasia. Ant marmurinio baldakimo karnizo stovi arba sėdi keturių evangelistų skulptūros, o virš jų - laiminančio Kristaus figūra[27].

Katedroje esantį vyskupo sostą su baldakimu, puoštą auksuotais drožiniais, 1926 m. sukūrė drožėjas Kazys Karalius[28].

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Telšių šv. Antano Paduviečio katedra – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Adomas Butrimas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. – V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008. – 287 [1] p. ISBN 978-9955-854-02-9
  • 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 132-133. ISBN 978-9955-652-48-9

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 132
  2. ↑ 2008 m. sausio 5 d. Telšių šv. Antano Paduviečio katedros architektūriniai tyrimai Nr. G334K1, p. 1. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ 2008 m. sausio 5 d. Telšių šv. Antano Paduviečio katedros architektūriniai tyrimai Nr. G334K1, p. 1. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Telšių parapijos istorija
  5. ↑ Mirė Telšių vyskupas emeritas Archyvuota kopija 2018-01-17 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas[neveikianti nuoroda]
  7. ↑ 2008 m. sausio 5 d. Telšių šv. Antano Paduviečio katedros architektūriniai tyrimai Nr. G334K1, p. 3-4. Prieiga per internetą: https://kvr.kpd.lt Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ Kankinių vyskupo Vincento Borisevičiaus <...> palaikai iškilmingai perkelti į Žemaitiją
  9. ↑ Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksas Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ Ant Telšių katedros durų – Žemaitijos krikšto istorija Archyvuota kopija 2009-12-15 iš Wayback Machine projekto.
  11. ↑ Telšių katedros Garbės vartus papuošė memorialinė plokštė Archyvuota kopija 2018-01-18 iš Wayback Machine projekto.
  12. ↑ Vilniaus vyskupas augziliaras Darius Trijonis Archyvuota kopija 2018-01-17 iš Wayback Machine projekto.
  13. ↑ Sekmadienis Telšių katedroje: D. Trijonis perdavė parapiją V. Gudeliūnui
  14. ↑ 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 133
  15. ↑ 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 132-133
  16. ↑ Žemaitijos turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2018-01-16 iš Wayback Machine projekto.
  17. ↑ Žemaitijos turizmo informacijos centras Archyvuota kopija 2018-01-16 iš Wayback Machine projekto.
  18. ↑ 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 133
  19. ↑ VALINČIUTĖ, Rima. Naujai atributuoti Tomo Podgaiskio kūriniai. Acta Academiae Artium Vilnensis, Nr. 31, 2003, p. 123
  20. ↑ BUTRIMAS, Adomas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. Vilnius Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 128
  21. ↑ Telšių katedros altoriai
  22. ↑ Telšių katedros altoriai
  23. ↑ BUTRIMAS, Adomas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. Vilnius Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 136
  24. ↑ Telšių katedros altoriai
  25. ↑ Telšių katedros altoriai
  26. ↑ BUTRIMAS, Adomas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. Vilnius Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 154, 162, 166
  27. ↑ BUTRIMAS, Adomas. Telšiai: sakralinis kompleksas Insulos kalvoje. Vilnius Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2008, p. 136
  28. ↑ 153 įdomiausios Lietuvos bažnyčios. Sud. Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Terra Publicum, 2009, p. 133
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Telšių_šv._Antano_Paduviečio_katedra&oldid=7441501"