Romualdas Inčirauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Romualdas Inčirauskas (1950 m. rugpjūčio 28 d. Anykščiuose) – Lietuvos skulptorius, medalininkas, tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1974 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, 1979 m. – metalo plastiką Estijos dailės institute. Nuo 1979 m. Telšių taikomosios dailės technikumo (19891998 m. Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla, nuo 1998 m. Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas) dėstytojas, nuo 1998 m. docentas, nuo 2010 m. – profesorius.

Nuo 1986 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1998 m. Tarptautinės medalininkų federacijos (FIDEM) narys, nuo 1985 m. Tarptautinių medalių kūrėjų stovyklų Telšiuose, FIDEM medalių parodų, Baltijos medalių trienalių dalyvis.

Žmona – dailininkė tekstilininkė, pedagogė Zita Mackevičiūtė-Inčirauskienė (g. 1951 m.), vaikai: reklamos dizaineris Ignotas Inčirauskas (g. 1975 m.), dailininkė tekstilininkė Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė (g. 1977 m.), dailininkas Kazimieras Inčirauskas (g. 1989 m.).

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuria metalo plastiką: Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros centrinių durų skulptūrinė- reljefinė plastika skirta Žemaitijos krikšto 600osioms metinėms (2007–2009). („Mini Edenas“ 1997 m., „Metamorfozė“ 1999 m., „Kėdė“ 2000 m.) Sukūrė 42 medalius, tarp jų „Nostalgija“ I–III 1979 m. , Antanas Strazdas 1986 m., Kristijonas Donelaitis 1988 m., Paulius Galaunė 1989 m., Čijunė Sugihara 1992 m. , „Tryškiai“ 1992 m., „Dešimtoji medalininkų stovykla“ 1994 m., „Telšių Ješiva“ 2002 m., „Amžina diskusija“ 2004 m.) Metalo plastikai būdinga įvairių formų sintezė, paradoksalumas. Medaliai sukurti derinant įvairias medžiagas ir techniką, jiems būdinga stilizuotas piešinys, poetiškumas, ironija.

Tapybos kūrinių svarbiausias akcentas – paukščiai („Folklorinis“ 1997 m., „Gėlių kvepėjimas“ 1999 m., „Paženklintas“ 2001 m., Iškilmingi pusryčiai 2003 m., „Ežeras lyjant“ 2004 m.) [1]

Nuo 1979 m. dalyvauja parodose. Darbų yra privačiose kolekcijose Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Austrijoje, Švedijoje, JAV ir muziejuose, tarp jų – ir Britų muziejuje Londone.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Medalio menas, 2002 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2010 paskirta Lietuvos respublikos kultūros ministerijos stipendija.
  • 2007 Dr. Genovaitės Kazokienės vaizduojamojo meno fondo premija.
  • 2003–2004 m. paskirta Lietuvos respublikos kultūros ministerijos stipendija.
  • 2005 Tarptautinis medalio konkursas “H. K. Andersenui – 200”. Tel Avive – I premija.
  • 2002 Tarptautinis medalio konkursas „Animus. Spiritus. Violin.“ Tel Avive – specialus prizas.
  • 1998 Ketvirtosios Baltijos medalių trienalės laureatas.
  • 1997 Penktosios respublikinės medalių trienalės laureatas.
  • 1995 Trečiosios Baltijos medalių trienalės laureatas.
  • 1992 Medalio Čijunei Sugiharai konkursas – I premija.
  • 1989 Medalio Pauliui Galaunei konkursas – II premija.
  • 1989 Tarptautinė medalių kvadrienalė Kremnice (Čekoslovakija) – Kremnico miesto premija.
  • 1989 Antrosios Baltijos medalių trienalės laureatas.
  • 1988 Medalio Kristijonui Donelaičiui konkursas – III premija
  • 1984 Pabaltijo jaunųjų kūrybos trienalė Rygoje – Latvijos architektų sąjungos premija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintaras Džiovėnas. Romualdas Inčirauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 29 psl.
  2. Romualdas Inčirauskas. Anykštėnų biografijų žinynas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]