Pabilsagas
Pabilsagas – dievybė Mesopotamijos mitologijoje. Tėvas – dievas Enlilis, sutuoktinė – Isino miesto globėja Ninisina. Žinios apie Pabilsagą siekia ankstyvąjį dinastinį laikotarpį (nuo 2600 m. pr. m. e.). Šios dievybės funkcijos nėra aiškios. Nuo Senosios Babilonijos karalystės laikotarpio tapatintas su Ninurta (Ningirsu).[1] Gali būti, kad su jais imtas identifikuoti ir gerokai anksčiau. Ankstyvojo dinastinio laikotarpio įraše iš Lagašo įvardijamas Enlilio kariu. Šiuo epitetu dažnai buvo įvardijamas ir Ningirsu.[2]
Pabilsago kulto centrai buvo Nipūre ir Isine. Yra išlikusi šumerų poema, aprašanti Pabilsago kelionę į Nipūrą. Buvo siejamas ir su Larago miestu – vienu iš miestų, kuriuose, kaip teigiama Šumero karalių sąraše, karaliavę prieštvaniniai valdovai. Archeologinių duomenų apie šį miestą nėra.[1]
Helenizmo laikais vaizduotas kaip kentauras, kai kada su skorpiono uodega.[2] Buvo sutapatintas su Šaulio žvaigždynu.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 147. ISBN 978-0-292-70794-8.
- ↑ 2,0 2,1 Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses: Pabilsag (god)
