Tuva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Žyma: Nevienareikšmės nuorodos |
|||
Eilutė 50: | Eilutė 50: | ||
[[Vaizdas:Озеро Дус-Холь вечером. Тес-Хемский кожуун.jpg|thumb|left|240px|Tyrai į pietus nuo [[Kyzylas|Kyzylo]]]] |
[[Vaizdas:Озеро Дус-Холь вечером. Тес-Хемский кожуун.jpg|thumb|left|240px|Tyrai į pietus nuo [[Kyzylas|Kyzylo]]]] |
||
Tuva – kalnuota šalis. Beveik visą teritoriją užima [[Vakarų Sajanas]] ir [[Tanu Olos kalnagūbris]] (aukštis iki 3970 m, [[Mongun Taiga|Mongun Taigos k.]]). Šias kalnų sistemas skiria [[Tuvos |
Tuva – kalnuota šalis. Beveik visą teritoriją užima [[Vakarų Sajanas]] ir [[Tanu Olos kalnagūbris]] (aukštis iki 3970 m, [[Mongun Taiga|Mongun Taigos k.]]). Šias kalnų sistemas skiria [[Tuvos duburys]]. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinetinis. Sausio vidutinės temperatūros siekia nuo -28 °C iki -35 °C, liepos 15-20 °C. Per metus iškrinta apie 400 mm kritulių, kalnuose – iki 1000 mm. Beveik visos Tuvos upės priklauso [[Jenisejus|Jenisejaus]] baseinui ([[Bij Chemas]], [[Ka Chemas]], [[Jenisejus]], [[Chemčikas]]). Gausu kalnų ežerų ([[Čagytajus]], [[Tere Cholis]], [[Todža]], Chindiktig Cholis) ir tvenkinių ([[Sajanų-Šušenskojės tvenkinys]]). Beveik pusę kalnų teritorijų dengia miškai ([[kedras|kedrai]], [[maumedis|maumedžiai]], [[pušis|pušys]]), aukštikalnėse – kalnų [[tundra|tundros]] ir pievos. Tuvos dubumoje – [[stepė]]s. |
||
== Gyventojai == |
== Gyventojai == |
15:15, 27 gruodžio 2021 versija
Tuvos Respublika Республика Тува Республика Тыва | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda | Sibiro federalinė apygarda | ||||||
Ekonominis regionas | Rytų Sibiras | ||||||
Administracinis centras | Kyzylas | ||||||
Oficialios kalbos | rusų, tuvių | ||||||
Vadovas | Šerig Olas Oržakas | ||||||
Gyventojų | 308 500 (77) | ||||||
Plotas | 168 600 km² (24) | ||||||
- vandens % | 0,5 % | ||||||
Tankumas | 1,83 žm./km² | ||||||
Vikiteka | Tuvos RespublikaVikiteka |
Tuva (rus. Тува), Tuvos Respublika (rus. Республика Тува) – federacinė respublika pietų Rusijoje, pietiniame Sibire. Šiaurėje ribojasi su Krasnojarsko kraštu, šiaurės vakaruose – su Chakasija, vakaruose – su Altajaus Respublika, pietuose – su Mongolija, šiaurės rytuose – su Irkutsko sritimi ir Buriatija. Sostinė – Kyzylas.
Istorija
1914 m. Tuva laisvu noru įėjo į Rusijos imperijos sudėtį, Rusijoje ji buvo vadinama Urianchajaus kraštu (rus. Урянхайский край), šis pavadinimas vartotas iki 1921 m. Rusijoje nuvertus carą Nikolajų II, Tuvos dalis buvo okupavę Kinija, Mongolija, Kolčiako kariuomenė.
1921 m. susidarė marionetinė Tanu Tuvos Liaudies Respublika (nuo 1926 m. Tuvos Liaudies Respublika), kurios nepriklausomybę pripažino tik TSRS ir Mongolija. Ši respublika 1944 m. tapo SSRS dalimi (autonominės srities statusu).
1961 m. suteiktas autonominės respublikos statusas.
Nuo 1991 m. Tuva – viena iš Rusijos federacinių respublikų.
Geografija
Tuva – kalnuota šalis. Beveik visą teritoriją užima Vakarų Sajanas ir Tanu Olos kalnagūbris (aukštis iki 3970 m, Mongun Taigos k.). Šias kalnų sistemas skiria Tuvos duburys. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinetinis. Sausio vidutinės temperatūros siekia nuo -28 °C iki -35 °C, liepos 15-20 °C. Per metus iškrinta apie 400 mm kritulių, kalnuose – iki 1000 mm. Beveik visos Tuvos upės priklauso Jenisejaus baseinui (Bij Chemas, Ka Chemas, Jenisejus, Chemčikas). Gausu kalnų ežerų (Čagytajus, Tere Cholis, Todža, Chindiktig Cholis) ir tvenkinių (Sajanų-Šušenskojės tvenkinys). Beveik pusę kalnų teritorijų dengia miškai (kedrai, maumedžiai, pušys), aukštikalnėse – kalnų tundros ir pievos. Tuvos dubumoje – stepės.
Gyventojai
Tuvoje gyvena virš 308 tūkst. gyventojų. 51,5 % iš jų gyvena miestuose. Daugumą gyventojų (77 %) sudaro tuviečiai, 20,1 % – rusai, 0,4 % – chakasai, 2,5 % – kiti. Dauguma gyventojų išpažįsta budizmą (lamaizmą) ir šamanizmą. Yra stačiatikių ir musulmonų.
Ekonomika
Tuvoje yra nemažai naudingų iškasenų: asbesto, kobalto, akmens anglių, gyvsidabrio. Maisto, medienos apdirbimo, lengvoji, statybinių medžiagų pramonė.
Miestai
Tuvoje yra 5 miestai:
- Kyzylas – 109,1 tūkst. gyv. (2006 m.)
- Ak Dovurakas – 13,6
- Šagonaras – 11,2
- Čadanas – 9,7
- Turanas – 5,3
Kitos didesnės gyvenvietės:
- Ka Chemas – 10,0
- Kyzyl Mažalykas – 5,0
- Saryg Sepas – 4,6
- Mugur Aksy – 4,0
Administracinis skirstymas
Tuvos respublika padalinta į 17 rajonų (kožunų):
- Bai Taigos kožunas
- Barun Chemčiko kožunas
- Ča Cholio kožunas
- Čedi Cholio kožunas
- Dzun Chemčiko kožunas
- Erzino kožunas
- Ka Chemo kožunas
- Kyzylo kožunas
- Mongun Taigos kožunas
- Oviuro kožunas
- Pij Chemo kožunas
- Sut Cholio kožunas
- Tandi kožunas
- Tere Cholio kožunas
- Tes Chemo kožunas
- Todžos kožunas
- Ulug Chemo kožunas
Nuorodos
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2014-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- tuviečių svetainė Archyvuota kopija 2014-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- Tradicinė Tuvos muzika
|