Naujoji Vilnia: Skirtumas tarp puslapio versijų
Atšauktas naudotojo 78.56.18.53 (Aptarimas) darytas keitimas 5144018 |
|||
Eilutė 28: | Eilutė 28: | ||
Tapo miesteliu XIX a. antroje pusėje, [[1860]] m. nutiesus [[Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį]] ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyvenus geležinkelininkams. XIX a. pabaigoje buvo įkurti medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. [[1904]] m. pirmąkart gavo miesto teises (minima kaip ''Нововилейск''). |
Tapo miesteliu XIX a. antroje pusėje, [[1860]] m. nutiesus [[Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį]] ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyvenus geležinkelininkams. XIX a. pabaigoje buvo įkurti medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. [[1904]] m. pirmąkart gavo miesto teises (minima kaip ''Нововилейск''). |
||
[[1911]] m. pastatyta neogotikinio stiliaus [[Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia|šv. Kazimiero bažnyčia]]. [[1920]] m., [[1933]] m. prie miesto prijungti 5 kaimai (''Jabłonówka, Wierzby Polskie, Poręby Górańskie, Żwirble Dolne, Żwirble Górne'') iš [[Mickūnų valsčius|Mickūnų valsčiaus]]. Naujoji Vilnia Lietuvai atiteko [[1939]] m. kartu su Vilniumi. |
[[1911]] m. pastatyta neogotikinio stiliaus [[Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia|šv. Kazimiero bažnyčia]]. [[1920]] m., [[Lenkija]]i okupavus [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]], dauguma fabrikų buvo uždaryti. [[1933]] m. prie miesto prijungti 5 kaimai (''Jabłonówka, Wierzby Polskie, Poręby Górańskie, Żwirble Dolne, Żwirble Górne'') iš [[Mickūnų valsčius|Mickūnų valsčiaus]]. Naujoji Vilnia Lietuvai atiteko [[1939]] m. kartu su Vilniumi. |
||
[[1940]]–[[1941]] m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į [[Sibiras|Sibirą]] tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia buvo paskutinė stotelė Lietuvoje. Šiems įvykiams atminti pastatytas paguldytas kryžius ir garvežys su vagonais. [[1942]] m. [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai partizanai susprogdino geležinkelį prie Naujosios Vilnios. |
[[1940]]–[[1941]] m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į [[Sibiras|Sibirą]] tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia buvo paskutinė stotelė Lietuvoje. Šiems įvykiams atminti pastatytas paguldytas kryžius ir garvežys su vagonais. [[1942]] m. [[Vilniaus getas|Vilniaus geto]] žydai partizanai susprogdino geležinkelį prie Naujosios Vilnios. |
23:57, 2 kovo 2017 versija
Naujoji Vilnia | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
54°42′0″ š. pl. 25°25′0″ r. ilg. / 54.70000°š. pl. 25.41667°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Naujosios Vilnios seniūnija | |||||||||||||||
Vikiteka | Naujoji Vilnia | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Istoriniai pavadinimai | * rus. Нововилейск |
Naujoji Vilnia – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo miesto centro, pakeliui į Mickūnus. Elektrinių traukinių Kaunas-Vilnius galutinė stotis (už Naujosios Vilnios el. traukiniams yra Elektrodepo stotelė).
Yra Šv. Kazimiero bažnyčia, Švč. M. Marijos, Taikos Karalienės bažnyčia, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė, Naujosios Vilnios poliklinika, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, kelios bibliotekos, paštas, knygynas „Vaga“, Rokantiškių kapinės, stadionas, Gerovės parkas, Valstybinė teismo medicinos tarnyba.
Istorija
Naujosios Vilnios gyvenvietė išaugo iš čia pradėtų statyti gamyklų ir fabrikų. Pirmąjį fabrikėlį, gaminusį popierių čia apie 1630 m. pastatė Balceris Reinertas (tuo metu gyvenvietė dar vadinta Rokantiškėmis) ir vėliau atidavė jį kraičio savo dukrai Daratai, tekėjusiai už Tochtermano.
Tapo miesteliu XIX a. antroje pusėje, 1860 m. nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelį ir įsteigus geležinkelio stotį, miestelyje apsigyvenus geležinkelininkams. XIX a. pabaigoje buvo įkurti medžio apdirbimo, odų, mielių, dalgių, peilių ir pasagvinių fabrikai. 1904 m. pirmąkart gavo miesto teises (minima kaip Нововилейск).
1911 m. pastatyta neogotikinio stiliaus šv. Kazimiero bažnyčia. 1920 m., Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, dauguma fabrikų buvo uždaryti. 1933 m. prie miesto prijungti 5 kaimai (Jabłonówka, Wierzby Polskie, Poręby Górańskie, Żwirble Dolne, Żwirble Górne) iš Mickūnų valsčiaus. Naujoji Vilnia Lietuvai atiteko 1939 m. kartu su Vilniumi.
1940–1941 m. iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonės. Čia buvo paskutinė stotelė Lietuvoje. Šiems įvykiams atminti pastatytas paguldytas kryžius ir garvežys su vagonais. 1942 m. Vilniaus geto žydai partizanai susprogdino geležinkelį prie Naujosios Vilnios.
Traukiantis vokiečiams, 1944 m. Naujoji Vilnia buvo sudeginta, atstatyta po karo. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nors 1947 m. lapkričio 12 d. Naujoji Vilnia buvo prijungta prie Vilniaus, bet 1950 m. vėl gavo miesto teises (rajoninio pavaldumo). 1952 m. gruodžio 22 d. miestas (kaip Nauja Vilnia) gavo srities pavaldumo teises. 1957 m. gruodžio 16 d. prijungta prie Vilniaus miesto.
Iki 1990 m. veikė „Neries“ žemės ūkio mašinų, „Žalgirio“ metalo staklių, „Spalio“, „Spalio 40-mečio“, „Statybos apdailos mašinų“ gamyklos, vyno darykla.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
1950–1952 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Naujosios Vilnios rajono centras | Vilniaus sritis |
1952–1953 m. | srities pavaldumo miestas | ||
1953–1957 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
1957–1959 m. | ? | Vilniaus miestas, Naujosios Vilnios rajono centras | |
1959–1994 m. | ? | Vilniaus miestas | |
nuo 1994 m. | Naujosios Vilnios seniūnijos centras | Vilniaus miesto savivaldybė | Vilniaus apskritis |
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1903 m. ir 2015 m. | |||||||
1903 m. | 1923 m.sur. | 1931 m. | 1939 m. | 1940 m. | 1959 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
10 500 | 6 961 | 7 247 | 7 712 | 10 000 | 17 903 | ||
1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2015 m. | ||
32 781 | 32 511 | 37 833 | 32 775 | 31 933 | 32 372 | ||
|
Žymūs žmonės
1926 m. birželio 22 d. Naujojoje Vilnioje gimė žymus lenkų rašytojas, scenaristas, režisierius Tadas Konvickis.
Švietimo ir mokymo įstaigos
- Vilniaus kolegija, Pedagogikos fakultetas
Darželiai
- Vilniaus lopšelis-darželis „Paslaptis“
- Vilniaus lopšelis-darželis „Saulėtekis“
- Vilniaus lopšelis-darželis „Vilnelė“
- Vilniaus lopšelis-darželis „Žuvėdra“
- Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Coliukė“
Mokyklos
- Vilniaus „Laisvės“ gimnazija
- Marinos Mižigurskajos privati gimnazija
- Vilniaus „Žaros“ vidurinė mokykla
- Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidurinė mokykla
- Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla
- Vilniaus Vilnios pagrindinė mokykla
- Vilniaus „Atžalyno“ pradinė mokykla
- Vilniaus „Žaliakalnio“ pradinė mokykla
- Vilniaus 3-oji politechnikos mokykla
Meninio ugdymo įstaigos
- Vilniaus Naujosios Vilnios moksleivių kūrybos namai
- Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla
- Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokykla
- Naujosios Vilnios kultūros centras
Sportas
Futbolas
Buvę futbolo klubai:
Susisiekimas
Labai gerai išvystytas susisiekimas su kitomis miesto dalimis: kursuoja tiesioginiai autobusai į Pavilnį, stotį, Antakalnį, senamiestį, Centrą, Mickūnus, Grigaičius, Gurius.
Nuorodos
- Naujoji Vilnia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 187
- Naujoji Vilnia. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 112 psl.
- Naujoji Vilnia. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 161 psl.
- Naujosios Vilnios istorija ir dabartis