Vilniaus Žaros gimnazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°41′16″š. pl. 25°25′40″r. ilg. / 54.687899°š. pl. 25.427767°r. ilg. / 54.687899; 25.427767

Vilniaus „Žaros“ gimnazija
[[Vaizdas:|Vilniaus „Žaros“ gimnazija herbas|center|150px]]
Vilniaus „Žaros“ gimnazija
Miestas (gyvenvietė): Vilnius
Mokyklos direktorius(-ė): Dmitrij Popov
Mokinių skaičius: 954
Įkūrimo data: 1980
Uždarimo data: 1980
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius: 82

Vilniaus „Žaros“ gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilniuje, Karklėnų g. 13, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas rusų kalba. Įstaigos kodas 9000791.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokykla buvo įkurta 1980 m. 1999 m. mokyklai suteiktas „Žaros“ vidurinės mokyklos vardas. Mokykloje įrengti fizikos, chemijos, biologijos, rusų, anglų, vokiečių, matematikos kabinetai, 2 informatikos kabinetai, 12 pradinių klasių kabinetų, didžiausia rajone sporto salė, graži ir erdvi aktų salė, biblioteka su kompiuterizuota skaitykla, 200 vietų valgykla, medicinos punktas, technologijų kabinetai. 2015 m. balandžio 4 d. mokykla oficialiai pripažinta gimnazija. Dabar ji vadinasi Vilniaus „Žaros“ gimnazija.

„Žaros“ gimnazijos pastato atnaujinimo darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parengtas „Žaros“ gimnazijos renovacijos projektas:


Vilniaus „Žaros“ gimnazijos pastato Karklėnų g. 13 atnaujinimo (modernizavimo) darbai.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Projektas įgyvendintas pagal Klimato kaitos specialiąją programą, sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas.

Darbų pradžia: 2015 m. lapkričio 2 d.

Darbų pabaiga: 2016 m. III ketv.

Finansavimo šaltiniai: Lietuvos apsaugos investicijų fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžėto lėšos.

Statytojas: Vilniaus miesto savivaldybė

Projektuotojas: UAB „Irdaiva“

Rangovas: AB „Panevėžio statybos trestas“

Statybos vadovas: Andrius Grigas

Statybos valdytojas: UAB „Vilniaus Vystymo Kompanija“

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1980 m. Zigmund Tomaševič;
  • 1982 m. Josif Bušmovič;
  • 1994 m. Dmitrij Popov.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]