Padniestrė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:47, 28 vasario 2014 versija


Vėliava	Herbas

Padniestrė žemėlapyje

Valstybinė kalba

moldavų^[1] (parašyta kirilica),
rusų^[2],
ukrainiečių

Sostinė

Tiraspolis

Didžiausias miestas

Tiraspolis

Valstybės vadovai
• Prezidentas
• Premjeras

Jevgenijus Ševčukas
Tatjana Turanskaja

Plotas
• Iš viso
• % vandens

4163 km² (180)
2,35%

Gyventojų
• 2010 įvertinimas
• Tankis

518,700 (-)
124.6 žm./km² (-)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

-
- mlrd. - (-)
- - (-)

Valiuta

Padniestrės rublis (PRB)^[3]

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC+2
UTC+3

Nepriklausomybė

Paskelbta
Padniestrės karas
Statusas

nuo Moldovos
1990 m. rugsėjo 2 d.
1992 m. kovo 2 - liepos 21 d.
Nepripažinta

Interneto kodas

.Nėra^[4]

Šalies tel. kodas

+373 spec. +373 5 ir +373 2

Padniestrė (rumun. Transnistria, rus. Приднестровье, ukr. Придністров'я) – nepripažinta valstybė, oficialiai Moldovos dalis prie Ukrainos sienos (daugiausia kairiajame Dniestro krante, likusi Moldova – dešiniajame). Sostinė – Tiraspolis. Nors formaliai laikoma Moldovos dalimi, šalis yra paskelbusi Padniestrės Moldavijos Respublikos nepriklausomybę.

Po TSRS žlugimo įtampa tarp Moldovos valdžios ir atsiskyrusios Padniestrės peraugo į karinį konfliktą, prasidėjusį 1992 m. kovo 2 d. ir tų pačių metų liepą užbaigtą paliaubomis. Šiuo susitarimu trišalė (Rusijos, Moldovos ir Padniestrės) kontrolės komisija prižiūri saugą demilitarizuotoje zonoje, į kurią įeina 20 gyvenviečių abiejose Dniestro pusėse. Tačiau po paliaubų Padniestrės statusas liko neišspręstas: tarptautiniu mastu nepripažinta, Padniestrės valdžia de facto kontroliuoja nepriklausomą valstybę, prezidentinę respubliką, su sava vyriausybe, parlamentu, kariuomene, policija ir valiuta. Teritorija turi savo konstituciją, vėliavą, herbą ir himną. Tačiau pagal 2005 metų Moldovos ir Ukrainos sutartį visos Padniestrės įmonės įvežančios prekes į Ukrainą turi būti registruotos pagal Moldovos teisės aktus.^[5] Dauguma Padniestrės gyventojų turi ir Moldovos pilietybę^[6], bet taip pat daug teritorijos gyventojų turi Rusijos ar Ukrainos pilietybę.

Istorija


Rumunijos ir Moldavijos istorija
Transilvanijos \| Rumunijos \| Moldovos
Dakija
Vengrija	Pečenegai	Berladė
	Aukso orda
R. Vengrija Transilvanija	Valakija	Moldavija
	Basarabai	Mušatinai
Osmanų imperija (Fanariočiai)
Habsburgai:	Osmanai:	Rusija:
Transilvanija	Jungtinės kunigaikštystės	Besarabija
Rumunijos karalystė
Socialistinė Rumunija		Moldavijos TSR
Rumunija		Moldavija
Istorinės Rumunijos regionai: Transilvanija, Banatas, Maramurešas, Krišanija, Moldova, Bukovina, Besarabija, Oltenija, Muntenija, Dobrudža

Pagrindinis straipsnis – Moldavijos ATSR.

Iki XX a. pradžios Padniestrės teritorija buvo Moldovos kunigaikštystės, vėliau Besarabijos regiono sudėtinė dalis. Prielaidas atsirasti Padniestrės teritorijai sudarė tai, kad šis kraštas po I pasaulinio karo liko Rusijos, vėliau TSRS dalimi, kai tuo tarpu likusioji Moldovos ir Rumunijos teritorija tarpukario laikotarpiu buvo suvienyta į Rumunijos valstybę. Ši moldavų/rumunų gyvenama dalis TSRS buvo traktuojama kaip Moldavijos ATSR.

1941–1944 m. prie Ašies prisijungusi Rumunija kontroliavo teritoriją tarp Dniestro ir Bugo su administraciniu centru Odesoje. 1943 m. 185 tūkst. Rumunijos ir Ukrainos žydų buvo deportuota, nužudyta ar įkalinta koncentracijos stovyklose, įkurtose daugiausia dabartinės Padniestrės teritorijoje.

Po II pas. karo Rusijai nuo Rumunijos vėl atplėšus Besarabiją, ši buvo paversta Moldavijos TSR, į jos teritoriją integruota ir buvusioji Moldavijos ATSR. Sovietų valdžia nužudė ir/ar įkalino gulaguose tūkstančius rumunų/moldavų. Turtingi moldavų valstiečiai buvo ištremti į Kazachstaną ir Sibirą. Į Rytus nuo Dniestro gyveno daugiausia etninių mažumų, todėl ši teritorija puoselėjo skirtingą nuo likusios Moldavijos tapatybę. Tai labai išryškėjo perestroikos metais, kada Moldovoje pradėjo aktyviai reikštis įvairūs patriotiniai, nepriklausomybės, prorumuniški ir net etnocentristiniai šovinistiniai judėjimai (Liaudies Frontas – Frontul Popular din Moldova).

1991 m. Moldovai paskelbus nepriklausomybę, – Padniestrė paskelbė savo nepriklausomybę, siekdama prisijungti prie Rusijos. Po kelerius metus trukusių nedažnų Liaudies Fronto ir separatistų susirėmimų, 1992 kovo 2 d. kilo Moldovos ir Padniestrės karas. Kovoms stiprėjant, užsilikę TSRS armijos daliniai įsikišo į konfliktą, paleisdami ugnį į Moldovos kariuomenę. Karas liepos 21 baigtas paliaubomis, po kurių Padniestrės teritorijos statusas liko neišspręstas.

2006 m. rugsėjo 18 d. referendumo metu dėl Padniestrės priklausomybės Moldovai ar Rusijai – daugiau nei 97 proc. balsavusių pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Iš viso balsavo daugiau nei 300 tūkst. (~76 proc.) gyventojų. Galimus pažeidimus stebėjo apie 250 (~200 iš užsienio) stebėtojų, tačiau didesnių pažeidimų neužfiksavo.

Referendumo rezultatus pripažino tik Rusijos valstybė, kuri šiame regione yra dislokavusi apie 1,2 tūkst. karių.

Administracinis suskirstymas

Padniestrė suskirstyta į du respublikinės reikšmės miestus ir penkis rajonus.

Respublikinės reikšmės miestai

Rajonai

Administracinis vienetas	Administracinis centras
Grigoriopolio rajonas	Grigoriopolis
Dubesario rajonas	Dubesaris
Kamenkos rajonas	Kamenka
Ribnicos rajonas	Ribnica
Slabodzėjos rajonas	Slabodzėja

Ekonomika

Padniestrėje plėtojama mišri ekonomika. Po plataus privatizacijos proceso dešimtajame dešimtmetyje, dauguma teritorijos kompanijų yra privačios. Ekonomika remiasi sunkiąja pramone (plieno gamyba), elektros gamyba ir tekstilės pramone.

Teritorija turi savo centrinį banką, leidžiantį Padniestrės rublį. Jo kursas yra nefiksuotas, tačiau ši valiuta konvertuojama tik Padniestrėje.

Padniestrė turi daug derlingos žemės. Vystomas žemės ūkis. Tiraspolis – svarbiausias pramonės centras. Užsiimama žvejyba.

Gyventojai

2004 m. Padniestrės valdžia organizavo atskirą nuo Moldovos gyventojų surašymą. Teritorijoje gyveno 555 347 gyventojai. Regione moldavai/rumunai sudaro apie 32,10% (1989: 39,9%) gyventojų (anksčiau sudarė daugiau, bet nemažai po nepriklausomybės paskelbimo, rumunų kalbos lotyniškais rašmenimis mokymo draudimo ir kitų prieš juos nukreiptų veiksmų pasitraukė iš teritorijos), tik šiek tiek mažiau gyvena ukrainiečių ir rusų.

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

moldovai – 32,10%
rusai – 30,35%
ukrainiečiai – 28,81%
kiti (gagaūzai, bulgarai, baltarusiai, žydai) – 12%

Kultūra

Kalba

Oficialiomis kalbomis laikomos trys (rusų kalba, moldavų kalba (parašyta kirilica), ukrainiečių kalba), bet de facto pagrindinė ir lingua franca yra rusų kalba. Moldavų kalba lingvistiškai yra tapati rumunų kalbai. Moldovoje nuo 1989 m. ji, kaip ir rumunų kalba, užrašoma lotyniškais rašmenimis, o Padniestrėje, kaip ir anksčiau Moldavijos TSR, naudojama kirilica.

Žmogaus teisės

Žmogaus teisių padėtis Padniestrėje yra kritikuojama atskirų vyriausybių ir tarptautinių organizacijų. 2007 metais Freedom House paskelbtoje ataskaitoje „Freedom in the World“ Padniestrė apibūdinta kaip „nelaisva“ teritorija, kurioje tiek politinių teisių, tiek pilietinių laisvių padėtis yra vienodai bloga.

Pagarsėjęs politiko Ilie Ilașcu ir kitų trijų jo sąjungininkų suėmimas 1993 metais, esą jiems nužudžius du Padniestrės pareigūnus. I.Ilașcu skirta mirties bausmė, vėliau pakeista įkalinimu iki gyvos galvos. Jis buvo paleistas 2001 m., įsikišus Europos Žmogaus Teisių Teismui. Teismas konstatavo, kad Padniestrės valdžia pažeidė visų keturių nuteistųjų asmens laisvę ir saugumą, o elgesį su I.Ilașcu abibrėžė kaip kankinimus.

2007 m. kovą suimti keli valdžios oponentai, po to kai padarė viešus atsišaukimus po protesto akcijos nukreiptos prieš Padniestrės valdžią.^[7] Kovo 19 d. seperatistų pareigūnai suėmė Ştefan Urîtu, Moldovos Helsinkio Žmogaus Teisių Komiteto lyderį ir dar kelis vietinius aktyvistus. Jie po to buvo paleisti.^[8]

2010 m. balandį žurnalistas Ernestas Vardaneanas nubo suimtas, apkaltinus jį šnipinėjimu Moldovai.^[9] Panaši byla buvo iškelta Ilie Cazac iš Benderų. Jis buvo suimtas tų pačių metų kovo 19 d. už išdavystę ir šnipinėjimą Moldovai. Taip pat suimta buvo Elena Dobroviţcaia, nes jos motina išvyko į ligoninę Kišiniove, užuot prisitačiusi separatistų pareigūnams Benderuose.^[10]

Moldaviškos mokyklos

Valstybinis švietimas rumunų kalba yra vykdomas naudojant sovietinės kilmės moldavų kirilicos raidyną. 1989 m. Moldavijos TSR įsigaliojo moldavų/rumunų kalbos rašyba lotyniškomis raidėmis, tačiau Padniestrės autonomijoje kalbos įstatymas buvo boikotuotas. Padniestrei atsiskyrus 1992 m., buvo paliktos 6 mokyklos, naudojančios lotyniškus rašmenis. 2004 m. keturios iš jų buvo priverstinai uždarytos, Padniestrės valdžios teigimu, dėl atsisakymo gauti oficialias akreditacijas.^[11] Netrukus mokyklos buvo vėl atidarytos, joms įsiregistarvus kaip privačioms įstaigoms. Tai greičiausiai paskatino Europos Sąjungos darytas spaudimas.^[12] Būdamos privačios, mokyklos paramos iš valdžios negauna. Tuo tarpu valstybinėje sistemoje veikia 33 moldaviškos mokyklos (dėstančios kirilica) iš visų 186 veikiančių teritorijoje.

Viena pagrindinių mokyklų uždarymo konfliktų dalyvė buvo Jelena Bomeško, tuometė Padniestrės švietimo ministrė. Jos bei oficiali Padnietrės valdžios pozicija, jog kai kalba yra užrašoma lotyniškais rešmenimis, ji vadinama „rumunų“, o kada naudojama kirilica – „moldavų“, kuri yra oficiali teritorijos kalba greta rusų ir ukrainiečių kalbų.

ESBO misija Moldovoje reikalavo vietinei Ribnicos miesto valdžiai grąžinti konfiskuotą pastatą mokyklai, kurioje dėstoma lotyniškais rašmenimis.^[13]

Galerija

Dniestro upė, skirianti PMR nuo Moldovos (išimtis – Benderai)
Lenino paminklas ir vyriausybės pastatas Tiraspolyje
Paminklas žuvusiems Antrajame pasauliniame kare

Išnašos

↑ Lingvistiškai tapati rumunų kalbai. Moldovos Respublikoje užrašoma lotyniškais rašmenimis, Padniestrėje - kirilica.
↑ Rusų kalba yra pagrindinė oficiali kalba ir regiono lingua franca.
↑ Moldovos lėja naudojama gyvenvietėse kontroliuojamose Moldovos ir saugumo zonoje.
↑ .ru ir .md kartais naudojami.
↑ European Union Border Assistance Mission to Moldova and Ukraine (EUBAM), November 2007
↑ Der n-tv Atlas. Die Welt hinter den Nachrichten. Bertelsmann Lexikon Institut. 2008. page 31
↑ „Transnistrian power wielding forces hold over ten opponents of breakaway regime“. Politicom.moldova.org. 2007-03-13. Nuoroda tikrinta 2012-06-30.
↑ Separatiştii transnistreni l-au arestat pe Ştefan Urîtu şi doi membri ai unui ONG local^{[neveikianti nuoroda]} (in Romanian)
↑ report about Vardanean case in Jurnal de Chişinău
↑ Bender woman held hostage by Transnistrian authorities
↑ Statement by the Ministry of Education, Pridnestrovian Moldavian Republic, on the question of children’s educational rights insurance, published by Olvia-Press 2004-07-15
↑ Several Transnistrian officials were banned from traveling through EU
↑ Ribnitsa’s authorities must return the confiscated school building, says OSCE Mission Head

Nuorodos

Vikiteka: Padniestrė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Padniestrė

Šis straipsnis apie Padniestrę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Lingvistiškai tapati rumunų kalbai. Moldovos Respublikoje užrašoma lotyniškais rašmenimis, Padniestrėje - kirilica.

[2] Rusų kalba yra pagrindinė oficiali kalba ir regiono lingua franca.

[3] Moldovos lėja naudojama gyvenvietėse kontroliuojamose Moldovos ir saugumo zonoje.

[4] .ru ir .md kartais naudojami.

[5] European Union Border Assistance Mission to Moldova and Ukraine (EUBAM), November 2007

[6] Der n-tv Atlas. Die Welt hinter den Nachrichten. Bertelsmann Lexikon Institut. 2008. page 31

[7] „Transnistrian power wielding forces hold over ten opponents of breakaway regime“. Politicom.moldova.org. 2007-03-13. Nuoroda tikrinta 2012-06-30.

[8] Separatiştii transnistreni l-au arestat pe Ştefan Urîtu şi doi membri ai unui ONG local^{[neveikianti nuoroda]} (in Romanian)

[9] report about Vardanean case in Jurnal de Chişinău

[10] Bender woman held hostage by Transnistrian authorities

[11] Statement by the Ministry of Education, Pridnestrovian Moldavian Republic, on the question of children’s educational rights insurance, published by Olvia-Press 2004-07-15

[12] Several Transnistrian officials were banned from traveling through EU

[13] Ribnitsa’s authorities must return the confiscated school building, says OSCE Mission Head

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

@@ Eilutė 42: / Eilutė 42: @@
 '''Padniestrė''' ({{ro|Transnistria}}, {{ru|Приднестровье}}, {{uk|Придністров'я}}) – [[nepripažintos valstybės|nepripažinta valstybė]], oficialiai [[Moldova|Moldovos]] dalis prie [[Ukraina|Ukrainos]] sienos (daugiausia kairiajame [[Dniestras|Dniestro]] krante, likusi Moldova – dešiniajame). Sostinė – [[Tiraspolis]]. Nors formaliai laikoma Moldovos dalimi, [[šalis]] yra paskelbusi '''Padniestrės Moldavijos Respublikos''' nepriklausomybę.
-Po [[TSRS]] žlugimo įtampa tarp Moldovos valdžios ir atsiskyrusios Padniestrės peraugo į karinį konfliktą, prasidėjusį [[1992]] m. [[kovo 2]] d. ir tų pačių metų liepą užbaigtą paliaubomis. Šiuo susitarimu trišalė ([[Rusija|Rusijos]], Moldovos ir Padniestrės) kontrolės komisija prižiūri saugą demilitarizuotoje zonoje, į kurią įeina 20 gyvenviečių abiejose Dniestro pusėse. Tačiau po paliaubų Padniestrės satatusas liko neišspręstas: tarptautiniu mastu nepripažinta, Padniestrės valdžia de facto kontroliuoja nepriklausomą valstybę, prezidentinę respubliką, su sava vyriausybe, parlamentu, kariuomene, policija ir valiuta. Teritorija turi savo konstituciją, vėliavą, herbą ir himną. Tačiau pagal [[2005]] metų [[Moldova|Moldovos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] sutartį visos Padniestrės įmonės įvežančios prekes į Ukrainą turi būti registruotos pagal Moldovos teisės aktus.<ref>[http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cmsUpload/Mission_achievementsNov07.pdf European Union Border Assistance Mission to Moldova and Ukraine (EUBAM)], November 2007</ref> Dauguma Padniestrės gyventojų turi ir Moldovos pilietybę<ref>''Der [[n-tv]] Atlas. Die Welt hinter den Nachrichten. [[Bertelsmann]] Lexikon Institut. 2008. page 31</ref>, bet taip pat daug teritorijos gyventojų turi Rusijos ar Ukrainos pilietybę.
+Po [[TSRS]] žlugimo įtampa tarp Moldovos valdžios ir atsiskyrusios Padniestrės peraugo į karinį konfliktą, prasidėjusį [[1992]] m. [[kovo 2]] d. ir tų pačių metų liepą užbaigtą paliaubomis. Šiuo susitarimu trišalė ([[Rusija|Rusijos]], Moldovos ir Padniestrės) kontrolės komisija prižiūri saugą demilitarizuotoje zonoje, į kurią įeina 20 gyvenviečių abiejose Dniestro pusėse. Tačiau po paliaubų Padniestrės statusas liko neišspręstas: tarptautiniu mastu nepripažinta, Padniestrės valdžia ''de facto'' kontroliuoja nepriklausomą valstybę, prezidentinę respubliką, su sava vyriausybe, parlamentu, kariuomene, policija ir valiuta. Teritorija turi savo konstituciją, vėliavą, herbą ir himną. Tačiau pagal [[2005]] metų [[Moldova|Moldovos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] sutartį visos Padniestrės įmonės įvežančios prekes į Ukrainą turi būti registruotos pagal Moldovos teisės aktus.<ref>[http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cmsUpload/Mission_achievementsNov07.pdf European Union Border Assistance Mission to Moldova and Ukraine (EUBAM)], November 2007</ref> Dauguma Padniestrės gyventojų turi ir Moldovos pilietybę<ref>''Der [[n-tv]] Atlas. Die Welt hinter den Nachrichten. [[Bertelsmann]] Lexikon Institut. 2008. page 31</ref>, bet taip pat daug teritorijos gyventojų turi Rusijos ar Ukrainos pilietybę.
 == Istorija ==