Serbijos ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Serbijos ekonomika
Novi beograd - panoramio.jpg
ValiutaSerbijos dinaras
Fiskaliniai metaisausio 1 – gruodžio 31
Prekybos partneriaiCEFTA, BSEC
Statistiniai duomenys
BVP$51,523 mlrd $ (2019 prognz.)[1]
BVP augimas 3,5 % (2019)[2]
BVP gyventojui7 397 $ (2019)[1]
BVP pagal ūkio sektoriusžemės ūkis 6,0 %; pramonė 26,1 %; paslaugos 67,9 % (2018)[3]
Infliacija1,96 % (2018)[1]
Darbo jėga3,2 mln (2018)[4]
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektoriusžemės ūkis 15,9 %; pramonė 28,1 %; paslaugos 56,0 % (2018)[5]
Bedarbystė 10,3 % (2019 antras ketvirtis)[6]
Pagrindiniai pramonės sektoriaimotorinės transporto priemonės, pagrindiniai metalai, maisto perdirbimas, mašinų pramonė, chemikalai, padangos, farmacijos pramonė
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos19,2 mlrd. $ (2018)[7]
Eksporto prekėsmotorinės transporto priemonės, elektrinės mašinos, spalvotieji metalai, guma ir plasikai, chemikalai
Pagrindiniai eksporto partneriaiItalija 12,2 %, Vokietija 11,9 %, Bosnija ir Hercegovina 7,9 %, Rumunija 5,9 %, Rusija 5,3 %, Juodkalnija 4,7 %[7]
Importo pajamos25,8 mlrd $ (2018)[7]
Importo prekėschemikalai, bendrosios paskirties mašinos, kuras ir gamtinės dujos, motorinės transporto priemonės, pagrindiniai metalai
Pagrindiniai importo partneriaiVokietija 13,4 %, Italija 9,4 %, Kinija 8,4%, Rusija 7,9 %, Vengrija 4,8 %, Turkija 3,8 %[7]
Tiesioginės užsienio investicijos41,52 mlrd. $ (2016)[8]
Bendroji skola užsieniui29,5 mlrd. $ (2017)[8]
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas51,8 % nuo BVP (2019)[9]
Tiesioginės įplaukos17,69 mlrd. $ (2017)[8]
Tiesioginės išlaidos17,59 mlrd. $ (2017)[8]
Ekonominės pagalbos fondas1,5 mlrd. eurų (2014-2020)[10]
Bankų reitingavimasStandard & Poor's: BB[11]
Rezervo fondas14,02 mlrd $ (2019)[12]
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Serbijos ekonomika yra paremta paslaugų sektoriumi, kuris sudaro du trečdalius bendrojo vidaus produkto (BVP). Serbija taip pat yra laikoma laisvosios rinkos šalimi. Numatoma, kad 2019 nominalus BVP turėtų pasiekti 51,523 milijardo JAV dolerių, kas yra 7 397 JAV dolerių vienam gyventojui. Tuo tarpu, taikant perkamosios galios pariteto metodą, BVP prognozės yra 129,298 milijardų JAV dolerių, kas yra 18 564 JAV dolerių vienam gyventojui.[1]

Svarbiausios Serbijos industrijos yra automobilių, pagrindinių metalų, baldų, maisto perdirbimo, mašinų mechanizmų, chemikalų cukraus, padangų, drabužių ir vaistų.[13] Svarbiausias industrinis eksportas yra automobiliai, geležis ir plienas, guma, drabužiai, kviečiai, vaisiai ir daržovės, spalvotieji metalai, elektros prietaisai, metaliniai gaminiai, ginklai ir amunicija.[13] Prekyba taip pat svarbi Serbijos ekonomikai. Pagrindinės prekybos partnerės šalys yra Italija, Vokietija, Bosnija ir Hercegovina, Rusija ir Rumunija.[13]

Belgradas – šalies sostinė ir ekonomikos centras. Jame įsikūrusios dauguma pagrindinių serbiškų bei tarptautinių kompanijų, kurios veikia šalyje. Belgrade yra įsikūręs Serbijos liaudies bankas ir Belgrado akcijų birža. Novi Sadas – antras pagal dydį Serbijos miestas bei svarbiausias ekonominis centras po Belgrado.

Istorinė apžvalga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Serbijoje rinkos ekonomika po truputį ėmė keisti planinę ekonomiką. Serbijos ekonomika tuo metu buvo daug labiau išsivysčiusi negu daugumos Rytų bloko valstybių, bet buvo smarkiai paliesta Jugoslavijos karų bei Jungtinių Tautų sankcijų ir prekybos embargo.[14] XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, šalis patyrė didžiulį „protų nutekėjimą“.[15] Po Slobodano Milaševičiaus nuvertimo iš prezidento posto 2000 m., Serbija galutinai perėjo į rinkos ekonomiką ir patyrė staigų ekonomikos augimą. Tuo laikotarpiu, Serbijos ekonomika augo maždaug 4-5% per metus, vidutinė alga padidėjo keturgubai, taip pat padidėjo ekonominės ir socialinės galimybės. Didžiosios recesijos metu, 2009 m., Serbijos ekonomika smuko 3.1%. Po to kelis metus sekė ekonominis sąstingis. Šalis prieškrizinį BVP pasiekė tik 2016 m.

Nuo 2014 m. šalis yra derybose dėl įstojimo į Europos Sąjungą.[16]

Makroekonomikos tendencijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekonomikos augimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. duomenimis vidutinis Serbijos BVP metinis prieaugis per paskutinius penkerius metus buvo 2 %. BVP struktūra pagal sektorius: 67,9 % sudaro paslaugų sektorius, 26,1 % – pramonės ir 6,0 % – žemės ūkio.[3]

Viešieji finansai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2000 m. iki 2008 m. Serbijos valstybinės skolos santykis su BVP nukrito 140.1 procentiniais taškais. Kiek vėliau santykis vėl ėmė augti, kai valstybė ėmė kovoti su 2008 m. finansų krizės padariniais. 2018 m. valstybės skolos ir BVP santykis sustojo ties 53,8%.[17]

Nuo 2000 m. iki 2009 m. Serbijos oficialiosios tarptautinės atsargos smarkiai išaugo. Tuomet jos prilygo 10,6 milijardo eurų ir iki šiol liko tame pačiame lygyje.

Valiuta ir infliacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Serbijos dinaras.
1000 Serbijos dinarų banknotas

Valiuta, naudojama Serbijoje yra Serbijos dinaras, kuris buvo pradėtas naudoti dar 1214 m.

Per visą istoriją, Serbija kovojo su aukšta infliacija, ypatingai XX a. devintame ir dešimtame dešimtmečiuose. Tarp 1992 m. ir 1994 m. šalis išgyveno hiperinfliacijos periodą, kuris truko dvidešimt penkis mėnesius.[18] 1993 m. mėnesio infliacija pasiekė stulbinančius 313 milijonų procentų.[18] XXI a. pradžioje infliacijos lygis stabilizavosi. Per paskutinius porą metų Serbijoje buvo užfiksuotas palyginti nedidelis infliacijos lygis.

Prekyba su užsienio šalimis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grafinis Serbijos produktų eksporto vaizdavimas dvidešimt aštuoniomis spalvomis
Fiat 500L – motorinės transporto priemonės yra pagrindinis Serbijos eksportas

Serbija yra sudariusi nemažą skaičių sutarčių, kuriuos leidžia šaliai laisvai prekiauti su užsienio šalimis ir prekybos blokais.

2008 m. Serbija pasirašė Laisvosios Prekybos Sutartį su Europos Sąjunga, kuri leidžia eksportuoti visus produktus pagamintus šalyje be muitų ir kitų įmokų.[19] Kai kuriems produktams (veršienai, cukrui ir vynui) metinės importo kvotos vis dar taikomos šaliai. Nuo 2016 m. Europos Sąjungos šalys narės buvo didžiausias Serbijos prekybos partneris. 64.3% viso šalies eksporto sudaro eksportas į Europos Sąjungos šalis.[20]

Serbija yra pasirašiusi Centrinės Europos laisvosios prekybos sutartį, kuri leidžia šaliai eksportuoti produktus be muitų į kaimynines šalis: Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Šiaurės Makedoniją, Moldaviją, Juodkalniją ir Kosovą.[19] 2016 m. šios sutarties šalys narės buvo antras didžiausias Serbijos prekybos partneris.[20]

2009 m. Serbija taip pat pasirašė laisvosios prekybos sutartį su ELPA šalimis (Šveicarija, Norvegija ir Islandija).[21]

Serbijos laisvosios prekybos sutartis su Rusija buvo įgyvendinta 2000 m. Kai kuriems produktams vis dar yra taikomos metinės kvotos.[19][22] Laisvosios prekybos sutartis su Turkija buvo pasirašyta 2009 m.[22] Prekyba su JAV yra vykdoma pagal Bendrąją Lengvatų Sistemą, kuris leidžia lengvatinėmis sąlygomis neapmokestinti maždaug 4 650 produktų.[23]

Tiesioginės užsienio investicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Serbijos vyriausybės prioritetas yra tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas. Kompanijoms, kurios yra pasiruošusios investuoti šalyje, yra pažadėta finansinės ir mokesčių lengvatos.[24] Serbijoje pirmaujančios šalys investuotojos yra Vokietija, Italija, Jungtinės Valstijos, Kinija, Austrija, Čekijos Respublika ir Prancūzija.[25] Didžioji tiesioginių užsienio investicijų dalis yra skiriama automobilių pramonei, maisto ir gėrimų pramonei, elektronikos pramonei bei tekstilės ir drabužių pramonei.[25]

Blue chip” korporacijos, investuojančios į gamybos sektorių yra Fiat Chrysler Automobiles, Bosch, Michelin, Siemens, Panasonic, Continental, Schneider Electric, PepsiCo, Coca-Cola, Heineken ir kitos.[26] Rusijos energijos milžinai Lukoil ir Gazprom taip pat nemažai investavo Serbijoje.[26] Kinijos plieno ir vario gigantai Hesteel ir Zijin Mining Serbijoje įsigijo plieno gamyklą ir vario kasybos kompleksą.[27] Finansinis sektorius pritraukė investicijas iš įvairių užsienio bankų: Intesa Sanpaolo ir UniCredit iš Italijos, Crédit Agricole ir Société Générale iš Prancūzijos, Erste Group ir Raiffeisen iš Austrijos.[28] Į technologijas ir telekomunikacijas Serbijoje investuoja Microsoft, Telenor, Telekom Austria ir NCR.

Mažmeninės prekybos sektoriuje didžiausi užsienio investuotojai yra olandų Ahold Delhaize, vokiečių Metro AG ir Schwarz Gruppe, graikų Veropoulos ir kroatų Fortenova.

Ekonomikos sektoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Serbijos žemės ūkis.
Vynuogynai Fruška Goroje; 2014 m. Serbija buvo 11-ta didžiausia vyno gamintoja Europoje ir 19-ta pasaulyje.

Gamtinės (žemės ir klimato) sąlygos Serbijoje yra labai palankios įvairiai žemės ūkio produkcijai. Šalis turi 3 468 500 ha dirbamos žemės (0,49 ha žmogui), iš kurių 2 591 000 ha yra dirvožemis (0,37 žmogui).[29] 2016 m. Serbija eksportavo žemės ūkio ir maisto produktų už $3,2 milijardo.[30] Importo ir eksporto santykis tais metais buvo 178%. Žemės ūkio eksportas sudaro daugiau nei penktadalį viso Serbijos eksporto. Taip pat Serbija yra viena didžiausių šaldytų vaisių tiekėjų į Europos Sąjungą (didžiausia Prancūzijos rinkai ir antra didžiausia Vokietijos rinkai).[31] Voivodina – svarbiausias žemės ūkio produkcijos regionas, įsikūręs Panonijos lygumoje. Kiti svarbūs žemės ūkio regionai yra Metohija, Moravos upės slėnis, Tamnavos upės slėnis, Rasina ir Jablanica.[32] 2010 m., 68,4% žemės ūkio produkcijos sudarė pasėliai, o likusius 31,6% – gyvulinė produkcija.[32] Serbija yra trečia didžiausia slyvų tiekėja (500 000 tonų per metus, trečia po Kinijos ir Indijos), o 2015 m. tapo pirma didžiausia aviečių tiekėja (apie 100 000 tonų, pralenkdama Lenkiją ir Čilę).[33][34] Taip pat ji yra svarbi kukurūzų (6,48 milijonų tonų, 32-ta pasaulyje) ir kviečių tiekėja (3 milijonai tonų, 35-ta pasaulyje).[35] Kiti svarbūs žemės ūkio produktai yra saulėgrąžos, cukriniai runkeliai, sojos pupelės, bulvės, obuoliai, kiauliena, jautiena, paukštiena ir pieno produktai.

Serbijoje yra 56 000 ha vynuogynų, kurie tiekia maždaug 178 mln. litrų per metus.[36] Žymiausi vynuogininkystės regionai yra esantys Voivodinoje ir Šumadijoje.

Energetika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Serbijos energetika.
Geležinių Vartų hidroelektrinė.

Energijos sektorius yra vienas didžiausių ir svarbiausių sektorių šalyje. Serbija eksportuoja daugiau elektros energijos nei importuoja.[37]

Serbija gali pasigirti anglies bei naftos ir gamtinių dujų gausa. Serbija turi net 5,5 milijardų tonų rusvosios anglies atsargų. Šalis yra penkta pagal iškasamų rusvųjų anglių kiekį pasaulyje (antra po Vokietijos Europoje).[38][39] Anglis gaunama iš dviejų didžiausių anglies šalies šachtų Kolubaroje (4 milijardai tonų) ir Kostolace (1,5 milijardo tonų).[38] Nepaisant to, kad šalis yra maža pasauliniu mastu, Serbijos naftos ir dujų ištekliai (77,4 milijonų tonų naftos ekvivalento ir 48,1 milijardų kubinių metrų dujų) turi regioninę reikšmę, kadangi Serbija yra didžiausia buvusios Jugoslavijos ir Balkanų (didžiausia po Rumunijos) šalis.[40] Beveik 90% aptiktos naftos ir dujų yra randama Banate. Šie naftos ir dujų telkiniai yra didžiausi Panonijos baseine, bet vidutiniai Europos mastu.[41]

2016 m. Serbija pagamino 36,5 milijardų kilovatvalandžių (KWh) elektros energijos, tuo tarpu galutinis elektros energijos suvartojimas šalyje buvo 35,5 kilovatvalandžių (KWh).[42] Didžioji pagamintos elektros energijos dalis yra gaunama iš šiluminių elektrinių (72,7% visos elektros energijos), mažesnioji dalis yra gaunama iš hidroelektrinių (27,3%).[43] Šalyje yra šešios šiluminės elektrinės, kurios naudoja rusvąsias anglis, ir kurios kartu sudėjus sugeneruoja 4 032 MW elektros energijos.[44] Tuo tarpu devynios hidroelektrinės kartu sudėjus sugeneruoja 2 831 MW elektros energijos. Didžiausia Serbijos hidroelektrinė yra Geležinių Vartų hidroelektrinė, kuri sugeneruoja 1 026 MW elektros energijos.[45][46] Taip pat Serbijoje yra mazutu ir dujomis varomos šiluminės elektrinės, kurios kartu sudėjus sugeneruoja 353 MW elektros energijos.[45] Visa elektros energijos gamyba sutelkta Elektroprivreda Srbije (EPS), kuri yra valstybinė elektros energijos kompanija.

Šiuo metu Serbijoje yra išgaunama virš 1,3 milijonų tonų naftos ekvivalento[47] ir patenkina 43% šalies poreikių. Likusi nafta yra importuojama.[37] 2008 m. Gazprom Neft įsigijo nacionalinę naftos ir dujų įmonę, Naftna Industrija Srbije. Kompanijos naftos perdirbimo įmonė Pančeve (4,8 milijonų tonų pajėgumas) yra viena iš moderniausių naftos perdirbimo įmonių Europoje. Įmonė taip pat valdo 334 degalinių Serbijoje, kurios sudaro 74% šalies rinkos, 36 degalines Bosnijoje ir Hercegovinoje, 31 Bulgarijoje ir 28 Rumunijoje.[48] 155 kilometrai žalios naftos vamzdynų, kurie yra transnacionalinio Adrijos naftos vamzdyno dalis, jungia Pančevo ir Novi Sado naftos perdirbimo įmones.[49]

Serbija labai priklauso nuo užsienio gamtinių dujų šaltinių. Tik 17% gamtinių dujų yra gaunamos iš vidaus gamybos (iš viso 491 milijonų kubinių metrų, 2012 m.). Likusi produkcija yra importuojama iš Rusijos (per dujotiekius, kurie eina pro Ukrainą ir Vengriją).[50] Valstybinė įmonė Srbijagas vadovauja gamtinių dujų transportavimo sistemai, kurią sudaro 2 230 kilometrų dujotiekių ir 450 milijonų kubinių metrų gamtinių dujų saugyklų Banato Dvore.[51]

Pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pramonės sektorių labiausiai paveikė Jungtinių tautų sankcijos ir NATO bombardavimas XX a. dešimtajame dešimtmetyje bei perėjimas į rinkos ekonomiką XIX a. pradžioje.[52] Pramonės produkcija patyrė ryškų nuosmukį: 2012 m. Serbijos pramonės produkcijos lygis sudarė 39% pramonės produkcijos lygio 1989 m.[53] Pagrindinės šalies pramonės šakos yra automobilių gamyba, kasyba, spalvotieji metalai, maisto perdirbimas, elektronika, farmacija ir drabužiai. 2016 m. Serbija turėjo keturiolika laisvųjų ekonominių zonų,[54] kuriose realizuojama daugybė tiesioginių užsienio investicijų.

Automobilių pramonė (kurios pirmtakas šalyje yra Fiat Chrysler Automobiles) yra susitelkusi Kragujecave ir jo apylinkėse. Automobilių pramonės eksportas 2013 m. pasiekė 1,23 milijardo eurų.[55] Šalis yra pirmaujanti plieno gamintoja Pietryčių Europos regione. 2018 m. Serbija pagamino beveik 2 milijonus tonų neapdoroto plieno. Plienas šalyje yra gaunamas tik iš Smederevo plieno gamyklos, kuri priklauso Kinijos Hesteel.[56] Serbijos kalnakasybos pramonė taip pat stipri: šalis yra 18-ta didžiausia pasaulyje anglių tiekėja (7-ta Europoje). Anglis išgaunama iš telkinių Kolubaroje ir Kostolace. Serbija taip pat yra 23-ia pagal dydį pasaulyje (3-ia Europoje) vario tiekėja. Varis yra išgaunamas Boro mieste, kurio kasykla nuo 2018 m. priklauso Kinijos Zijin Mining. Netoli Boro taip pat yra išgaunamas ir auksas. Serbija taip pat gamina Intel išmaniuosius telefonus, kurie yra pavadinti Teslos vardu.[57]

Serbijoje stipri yra ir maisto pramonė. Kai kurie tarptautiniai prekės ženklai, tokie kaip PepsiCo, Nestlé, Coca-Cola, Heineken ir Carlsberg, yra įsikūrę šalyje.[26] Serbijos elektronikos pramonės viršūnė buvo XX a. devintajame dešimtmetyje. Šiuo metu jos lygis yra vos trečdalis to laikotarpio lygio. Nepaisant to, šalis po truputį atsigauna dėka investicijų iš kompanijų, pavyzdžiui Siemens, Panasonic ir Gorenje.[58] Farmacijos pramonę Serbijoje sudaro keliolika vaistų gamintojų, iš kurių Hemofarm ir Galenika sudaro 80% visos produkcijos.[59] Vidaus produkcija patenkina daugiau kaip 60% vietinės paklausos.

Telekomunikacijos ir informacinės technologijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

205 metrų aukščio Avalos televizijos bokštas

Serbijoje telefono linijos jungia 89% namų ūkių. Šalyje suskaičiuojama maždaug 8,82 milijono mobiliųjų telefonų, kas 25% viršija Serbijos populiaciją. Didžiausi mobiliojo ryšio operatoriai yra Telekom Srbija (4,06 milijonų abonentų), Telenor (2,73 milijonų vartotojų) ir Vip mobile (2,03 milijonų klientų).[60] Apie 58% namų ūkių turi fiksuoto plačiajuosčio ryšio (ne mobilųjį) internetą. Tuo tarpu 67% įvairiais būdais moka už televiziją, pavyzdžiui įsigyja kabelinę televiziją, IPTV televiziją arba palydovinę televiziją.[61] 2015 m. Serbijos analoginė televizija buvo pakeista į skaitmeninę televiziją.[62]

Serbijos informacinių technologijų industrija sparčiai auga ir keičiasi. 2018 m. informacinių technologijų eksportas pasiekė 1,13 milijardo eurų.[63] 2013 m. Belgrade, kuris yra vienas iš informacinių technologijų centrų pietryčių Europoje, buvo įsikūrusios 6 924 informacinių technologijų kompanijos.[64] Kai Microsoft Plėtros Centras įsikūrė Belgrade, tuo metu jis buvo tik ketvirtas toks centras pasaulyje.[65] Daugybė tarptautinių informacinių technologijų kompanijų, tokių kaip Asus,[66] Intel,[67] Dell,[68] Huawei ir NCR,[69] Belgrade įkūrė regioninius centrus. Šios kompanijos pasinaudojo dideliu kiekiu inžinierių ir matematikų bei žemų atlyginimų pranašumu.[65]

Pasaulinių technologijų kompanijų, pavyzdžiui Microsoft, investicijos paskutiniu metu yra nustelbiamos didėjančiu vietinių startuolių, kurie gauna finansavimą tiek iš vietinių, tiek iš tarptautinių investuotojų, skaičiumi. 2016 m. pirmajame ketvirtyje Serbijos startuoliams buvo surinkta daugiau nei 65 milijonų JAV dolerių, iš kurių net 45 milijonai JAV dolerių buvo skirti bioinformatikos startuoliui „Seven Bridges“,[70] o 14 milijonų JAV dolerių buvo surinkti duomenų analizės startuoliui „Vast“.[71] Vienas iš sėkmingiausių startuolių buvo 2010 m. Belgrade įkurtas „Nordeus“ startuolis, kuris yra viena iš greičiausiai augančių kompiuterinių žaidimų kompanijų, kurios žaidimą „Top Eleven Football Manager“ žaidė virš 20 milijonų žmonių.[72]

Stara Planina

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Serbijos turizmas.

2017 m. turizmo sektorius sudarė 1,4% BVP, o šiuo metu įdarbina apie 75 000 žmonių, kas yra maždaug 3% šalies darbo jėgos.[3][73] 2018 m. Serbija pasiekė 1,5 milijardo JAV dolerių grynųjų užsienio turizmo įplaukų.[74]

Serbija nėra masinio turizmo kryptis. Nepaisant to 2018 m. apgyvendinimo įstaigose buvo užregistruota daugiau nei 3,4 milijonų turistų, iš kurių pusė buvo užsieniečiai.[75]

Turizmas daugiausiai orientuotas į šalies kalnus ir spa centrus, kurie dažniausiai yra lankomi vietinių gyventojų. Populiariausi kalnų kurortai yra Kopaonikas, Stara Planina ir Zlatiboras. Didžiausi spa centrai šalyje yra Vrniačka Bania, Sokobania ir Bania Koviliača. Tuo tarpu Belgradas labiau yra lankomas užsienio turistų (2018 m. miestą aplankė 938 448 užsienio turistai, daugiau nei pusė visų tarptautinių šalies vizitų). Konferencijų turizmas labiausiai išvystytas Belgrade ir Novi Sade. Kitos populiarios turizmo vietos yra gamtos stebuklai, pavyzdžiui Djavolia Varošas, stačiatikių vienuolynai ir kruizas Dunojumi. Šalyje rengiami keli populiarūs tarptautiniu mastu muzikos festivaliai „Exit“ (25 000 – 30 000 užsienio lankytojų iš 60 skirtingų šalių)[76] ir „Guča trimitų festivalis“.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Serbijos transportas.

Strategiškai Serbija yra įsikūrusi palankioje geografinėje vietoje – Moravos upės slėnis yra lengviausias sausumos kelionių maršrutas iš Žemyninės Europos į Mažąją Aziją ir Artimuosius Rytus.

Bendras Serbijos kelių ilgis yra 40 845 km, iš kurių 747 km yra automagistralės, 4 481 km – valstybiniai keliai, 10 951 km – regioniniai keliai, o 23 780 km – savivaldybių keliai.[77][78] Dėl finansinių išteklių trūkumo, Serbijos kelių tinklas, išskyrus daugumą automagistralių, yra prastesnės kokybės nei lyginant su Vakarų Europos šalimis.

Per paskutinį dešimtmetį Serbijoje buvo pastatyta daugiau nei 300 km naujų automagistralių. Šiuo metu statomi dar 142 km: A5 automagistralė, kuri sujungs Kruševacą su Čačaku, bei 30 km A2 automagistralės atkarpa (tarp Čačako ir Požegos).[79] 2018 m. šalyje buvo įregistruoti 1 999 771 lengvieji automobiliai, t.y. 3,5 gyventojo tenka vienas lengvasis automobilis.[80] Serbijoje labai išplėtotas autobusų susisiekimas: beveik visos šalies vietos, nuo didžiausių miestų iki kaimelių, yra sujungtos autobusais. Be to, yra gausu ir tarptautinių autobusų maršrutų (daugiausia į Vakarų Europos šalis, kuriose yra daug emigravusių serbų). Tiek vietiniai, tiek tarptautiniai maršrutai yra aptarnaujami daugiau nei šimtu autobusų kompanijų, iš kurių didžiausios yra „Lasta“ ir „Niš-Ekspres“.

Serbijoje nutiesti 3 819 km geležinkelio bėgių, iš kurių 1 279 km yra elektrifikuoti.[35] Pagrindinis geležinkelio bėgių mazgas yra Belgradas, iš kurio yra nutiestos svarbiausios geležinkelio linijos: Belgradas-Baras, Belgradas-Šidas-Zagrebas/Belgradas-Nišas-Sofija („Visos Europos koridoriaus“ projekto dalis), Belgradas-Subotica-Budapeštas ir Nišas-Salonikai. Nors traukiniai yra svarbiausias krovinių gabenimo būdas, geležinkeliai susiduria su vis didesnėmis infrastruktūros priežiūros problemomis. Geležinkelio susisiekimo paslaugas teikia „Železnice Srbije“.[81]

Šalyje yra du oro uostai – Belgrado Nikola Teslos oro uostas ir Nišo Konstantino Didžiojo oro uostas. 2018 m. Belgrado oro uostas aptarnavo 5,6 mln. keleivių. Taip pat jis yra nacionalinių oro linijų Air Serbia, kurios 2018 m. aptarnavo apie 2,5 mln. keleivių, centras.[82] Iš Nišo oro uosto daugiausiai skraido mažų sąnaudų oro linijos.[83]

Serbija turi gerai išvystytą vidaus vandenų transportą, nes šalis turi beveik 1 716 km laivybai tinkamų vandens kelių (1 043 km upių ir 673 km kanalų), iš kurių beveik visi yra šiaurinėje šalies dalyje.[35] Svarbiausia šalyje yra Dunojaus upė. Kitos laivybai tinkamos upės yra Sava, Tisa, Bega ir Tamišas. 2016 m. Serbijos upėmis ir kanalais buvo gabenta daugiau nei 2 milijonai tonų krovinių. Didžiausi Serbijos upių uostai yra Novi Sadas, Belgradas, Pančevas, Smederevas, Prahovas ir Šabacas.[35][84]

Darbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. darbo jėga šalyje buvo 3,25 mln., o užimtumas buvo 2,83 mln. (oficialus užimtumas sudarė 2,28 mln., o neoficialus – 0,55 mln.).[85] Užimtumo lygis (tarp 15 metų ir vyresnių gyventojų) yra palyginti žemas ir siekė 47,6%. Iš dirbančiųjų, 15,9% dirbo žemės ūkyje, 28,1% – pramonėje, o 56% – paslaugų sektoriuje.[85] XIX a. pradžioje nedarbas pasiekė aukščiausią, 25%, lygį. Nuo tada šis rodiklis smarkiai sumažėjo susikūrus naujoms darbo vietoms privačiajame sektoriuje. 2018 m. nedarbas buvo 12,7%.[85]

Remiantis naujausia Serbijos Respublikos statistikos departamento metine ataskaita, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ 2019 m. gegužės mėnesį buvo 55 380 Serbijos dinarų arba 470 eurų.[86]

Regionų ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąraše įvardinti Serbijos regionai pagal BVP ir BVP vienam gyventojui 2017 m.: [87]

Klasifikacija Regionas Bendras BVP (mlrd. dolerių) BVP dalis BVP vienam gyventojui ($)
1 Belgradas 19,46 40,4% 11 752
2 Voivodina 12,77 26,5% 6 612
3 Šumadija ir Vakarų Serbija 9,25 19,2% 4 554
4 Pietų ir Rytų Serbija 6,64 13,8% 4 249

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „World Economic Outlook Database, October 2019“. IMF.org. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2019-11-15. 
  2. „IMF Mission Review“. IMF. 
  3. 3,0 3,1 3,2 http://publikacije.stat.gov.rs/G2018/PdfE/G20181271.pdf
  4. „Labour Force Survey - Statistical Office of the Republic of Serbia“. www.stat.gov.rs. Nuoroda tikrinta 24 lapkričio 2019. 
  5. „Labor Force Survey“ (PDF). Statistical Office of the Republic of Serbia. 2018. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  6. „Employment growth in the second quarter - Statistical Office of the Republic of Serbia“. www.stat.gov.rs. Nuoroda tikrinta 21 June 2019. 
  7. 7,0 7,1 7,2 7,3 http://publikacije.stat.gov.rs/G2019/pdfE/G20191198.pdf
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 18 August 2019. 
  9. http://www.javnidug.gov.rs/eng/default.asp?P=46&MenuItem=4
  10. „EUR 1.5 billion from IPA funds available until 2020“. b92.net. Nuoroda tikrinta 29 August 2017. 
  11. „Republic of Serbia’s long-term credit rating“. www.nbs.rs. Nuoroda tikrinta 21 June 2019. 
  12. https://www.blic.rs/biznis/vesti/devizne-rezerve-najvece-u-poslednjih-20-godina-jorgovanka-otkrila-recept/vn6me19
  13. 13,0 13,1 13,2 „The World Factbook — Central Intelligence Agency“. The World Factbook. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 2019-11-15. 
  14. Dobbs, Michael. „NATO's Latest Target: Yugoslavia's Economy“. hartford-hwp.com. Washington Post. Nuoroda tikrinta 2019-11-15. 
  15. Bibić, Bilsana (17 March 2015). „Brain drain in the Western Balkans“. opendemocracy.net. Nuoroda tikrinta 2019-11-15. 
  16. „Serbia starts negotiations to join EU“. B92. 2014-01-21. Nuoroda tikrinta 2019-11-15. 
  17. http://www.javnidug.gov.rs/upload/Stanje%20i%20struktura%20za%20mesecni%20izvestaj%20o%20stanju/31.12.2018%20final/Web%20site%20debt%20report%20decembar%20-%20ENG%20%20konacno.pdf
  18. 18,0 18,1 Bajić-Hajduković, Ivana (2014). „Remembering the “Embargo Cake”: The Legacy of Hyperinflation and the UN Sanctions in Serbia“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2019-11-16. 
  19. 19,0 19,1 19,2 „LIBERALIZED TRADE“. siepa.gov.rs. Suarchyvuotas originalas April 29, 2012. Nuoroda tikrinta 2019-11-16. 
  20. 20,0 20,1 „The Observatory of Economic Complexity, Serbia“. Nuoroda tikrinta 2019-11-16. 
  21. „Potpisan sporazum sa zemljama EFTA“. b92.net (Serbų k.). Fonet. Nuoroda tikrinta 2019-11-16. 
  22. 22,0 22,1 „SERBIA“ (PDF). mtt.gov.rs. Ministry of Foreign and Internal Trade and Telecommunications. Nuoroda tikrinta 2019-11-16. 
  23. „America Open for Trade, Serbia for Investments“ (PDF). promoney.rs. Ministry of Economy of Serbia. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-08-08. Nuoroda tikrinta 2019-11-16. 
  24. „Investment Incentives“. siepa.gov.rs. Suarchyvuotas originalas June 18, 2012. Nuoroda tikrinta 2019-11-16. 
  25. 25,0 25,1 „Join the Pool of the Successful“. ras.gov.rs. Nuoroda tikrinta 2019-11-16. 
  26. 26,0 26,1 26,2 „Doing Business in Serbia“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2019-11-16. 
  27. https://www.ekapija.com/en/news/2383107/mining-a-new-ace-up-the-sleeve-for-serbia
  28. „List of Banks“. nbs.rs. Nuoroda tikrinta 2019-11-16. 
  29. „Serbia – Agricultural Land“. Nuoroda tikrinta 2019-11-17. 
  30. „Izvoz poljoprivrednih proizvoda – 3,2 milijarde dolara“. Ekonomski Online. Nuoroda tikrinta 2019-11-18. 
  31. „Exporting frozen berries to Europe“. Nuoroda tikrinta 2019-11-17. 
  32. 32,0 32,1 „Agriculture“. Government of Serbia. Suarchyvuotas originalas 16 June 2013. Nuoroda tikrinta 2019-11-18. 
  33. „Serbia the third biggest producer of plums in the world“. Nuoroda tikrinta 2019-11-18. 
  34. „How Serbia Became a Sweet Raspberry Heaven“. Nuoroda tikrinta 2019-11-18. 
  35. 35,0 35,1 35,2 35,3 http://pod2.stat.gov.rs/ObjavljenePublikacije/G2012/pdf/G20122007.pdf
  36. Vlahović, Branislav (2009). „Competitiveness of wine export from the Republic of Serbia“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2019-11-18. 
  37. 37,0 37,1 „Republic of Serbia Security of Supply Statement“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2019-11-22. 
  38. 38,0 38,1 „Biz – Vesti – Srbija ima uglja za još jedan vek“ [Biz - News - Serbia has coal for another one] (croatian). B92. 
  39. „Archived copy“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 24 August 2013. Nuoroda tikrinta 2019-11-22. 
  40. [1] Archyvuota kopija 9 March 2013 iš Wayback Machine projekto.
  41. „Exploration, production pace faster in Serbia, Bosnia and Herzegovina – Oil & Gas Journal“. Ogj.com. 
  42. „Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 2017-09-24. Nuoroda tikrinta 2019-11-22. 
  43. „Sectors >> Energy Sector .:: Italy-Serbia: Enhancing Entrepreneurial Development ::“ (italų). Forumserbia.eu. 2012 Kovo 6. Suarchyvuotas originalas 2019-11-22. 
  44. „The Voice of Coal in Europe. Serbia“. Nuoroda tikrinta 2019-11-22. 
  45. 45,0 45,1 „Serbia Energy Business Magazine – Energy Sector Serbia“. Serbia-energy.eu. 
  46. „HE Đerdap 1 – Tehničke karakteristike“. Djerdap.rs. Suarchyvuotas originalas 2013 spalio 25. 
  47. „Interview: Serbia's NIS Looks Ahead After First Decade With Gazprom Neft“. Nuoroda tikrinta 2019-11-22. 
  48. „Biz – Vesti – Kravčenko: NIS je već sada broj 1“. B92. 
  49. „Transnafta – Home – About us – Company's activity“. Transnafta.rs. Suarchyvuotas originalas 2013-10-29. Nuoroda tikrinta 2019-11-22. 
  50. „U.S. Energy Information Administration. Ukraine“. Nuoroda tikrinta 2019-11-22. 
  51. „Transport prirodnog gasa“. Srbijagas. 2013 liepos 31. Suarchyvuotas originalas 29 October 2013. Nuoroda tikrinta 2019-11-22. 
  52. „NATO's Latest Target: Yugoslavia's Economy“. 
  53. „Deindustrijalizacija Srbije – Kolumne“. AKTER. 28 April 2013. Suarchyvuotas originalas 29 October 2013. 
  54. "Slobodne zone mamac za investitore", politika.rs, 3 September 2017. Nuoroda tikrinta 2019-11-23. (Serbų k.)
  55. „Biz – Vesti – Auto-industrija za Srbiju kao IT“. B92. 2013 spalio 4. 
  56. https://financialobserver.eu/cse-and-cis/incredible-rise-of-serbian-steel-industry/
  57. „All about the Tesla Telephone“. telegraf.rs. 
  58. Ralev, Radomir (2019-03-11). „Gorenje to move entire refrigerator production to Serbia in April“. Nuoroda tikrinta 2019-11-23. 
  59. „Company Profile“. Nuoroda tikrinta 2019-11-23. 
  60. http://www.ratel.rs/upload/documents/Kvartalni%20pregled%20podatka%20o%20stanju%20trzista%20elektronskih%20komunikacija%20Q3%202017%20-%20ZA%20SAJT.pdf
  61. http://www.ratel.rs/upload/documents/Pregled_trzista/Pregled%20trzista%202016.pdf
  62. „ZAVRŠENA DIGITALIZACIJA!“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. 
  63. https://startit.rs/izvoz-it-usluga-po-prvi-put-presao-milijardu-evra-rast-od-26-u-odnosu-na-2017-godinu/
  64. „U Beogradu radi 120.000 firmi“. Večernje Novosti. 2013 balandžio 23. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  65. 65,0 65,1 MacDowall, Andrew (2013 spalio 28). „Serbia’s technical talent attracts global investors“. Financial Times. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  66. „Asus otvorio regionalni centar u Beogradu“. Emportal.rs. Suarchyvuotas originalas 2011 gegužės 22. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  67. „Centar kompanije 'Intel' za Balkan u Beogradu – Srbija deo 'Intel World Ahead Program'. E kapija. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  68. „Dell Accredited Service Provider for Serbia and Croatia“. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  69. „NCR planira da udvostruči broj zaposlenih u Srbiji u 2014“ (Serbų k.). eKapija. 2013 liepos 24. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  70. „Srpsko-američki Seven Bridges uzeo investiciju od 45 miliona dolara za brži razvoj lečenja raka — startit“. startit.rs. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  71. „Vast uzeo investiciju od 14 miliona dolara za razvoj B2C proizvoda i širenje u Beogradu — startit“. startit.rs. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  72. Jordan, Jon (2013 rugsėjo 23). „The Charticle: How Nordeus' Top Eleven rose to the top of the table“. pocketgamer.biz. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  73. Serbia, in: Alain Dupeyras (ed.) (2012). OECD tourism trends and policies 2012. Paris: Organization for Economic Cooperation & Development. ISBN 9789264177567.doi:10.1787/tour-2012-56-en
  74. https://www.blic.rs/biznis/vesti/ljajic-cilj-je-17-milijardi-dolara-od-turizma-u-2019-godini/s7bhyxq
  75. „Office of the Republic of Serbia, data for 2018“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-04-04. 
  76. „Kultura – Vesti – Na Exitu oko 25 hiljada stranaca“. B92. 
  77. http://www.putevi-srbije.rs/sr/putna-mrea-republike-srbije
  78. „Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 2017-12-30. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  79. "Potpisan komercijalni ugovor za auto-put Preljina–Požega", Serbijos Radijas ir Televizija, 2017 lapkričio 27. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. (Serbų k.)
  80. http://publikacije.stat.gov.rs/G2019/PdfE/G20191062.pdf
  81. „General Information“. Serbian Railways. Suarchyvuotas originalas 2016-05-18. 
  82. https://www.exyuaviation.com/2019/08/air-serbia-posts-122-million-profit-for.html
  83. „Niš Airport to expand“. EX-YU Aviation News. 2015 liepos 25. 
  84. „Investing in Serbia: Modern Infrastructure, Transport“. SIEPA. Suarchyvuotas originalas 2009 lapkričio 6. Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 
  85. 85,0 85,1 85,2 http://publikacije.stat.gov.rs/G2019/PdfE/G20195646.pdf
  86. http://www.stat.gov.rs/en-US/vesti/20190725-prosecne-zarade-po-zaposlenom-maj-2019
  87. „Microsoft Word - RR10_330_saopstenje30112018_srb_EB“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2019-11-24. 


Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.