Kroatijos ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kroatijos ekonomika
Montage - Economy of Croatia.jpg
ValiutaKroatijos kuna
Fiskaliniai metaisausio 1 - gruodžio 31
Prekybos partneriaiEuropos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga
Statistiniai duomenys
BVP$59,97 mlrd $ (2018)
BVP augimas 2,5 % (2019)
BVP gyventojui14637 $ (2018)
BVP pagal ūkio sektoriusžemės ūkis 3,7 %; pramonė 26,2 %; paslaugos 70,1% (2017)
Infliacija1,4 %
Darbo jėga1,559 mln
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektoriusžemės ūkis 1,9 %; pramonė 27,3 %; paslaugos 70,8 % (2017)
Bedarbystė 10,2 % (2019 vasaris)
Pagrindiniai pramonės sektoriaichemikalai ir plastikas, mašinos, metalai, elektronika, popierius, medžio pramonė, statybos, tekstilė, laivų statyba, naftas, maisto ir gėrimų pramonė, turizmas
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos16,45 mlrd. $ (2017)
Eksporto prekėstransportas, mechaninės sistemos, tekstilė, chemikalai, maistas, kuras
Pagrindiniai eksporto partneriaiItalija 13,4 %, Vokietija 12,2 %, Slovėnija 10,6%, Bosnija ir Hercegovina 9,8 %, Austrija 6,2 %, Serbija 4,8 %
Importo pajamos22,34 mlrd $ (2017)
Importo prekėsmechaninės sistemos, transporto ir elektronikos įranga, chemikalai, kuras ir tepalai, maistas
Pagrindiniai importo partneriaiVokietija 15,7 %, Italija 12,9 %, Slovėnija 10,7%, Vengrija 7,5 %, Austrija 7,5 %
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas77,8 % nuo BVP (2017)
Tiesioginės įplaukos25,24 mlrd. $ (2017)
Tiesioginės išlaidos24,83 mlrd. $ (2017)
Bankų reitingavimasStandard & Poor's: BBB
Rezervo fondas18,82 mlrd $ (2017)
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Kroatijos ekonomika paremta paslaugų sektoriumi, kuris sudaro 70,8 % bendrojo vidaus produkto] (BVP). Maždaug 1990-aisiais, po socializmo žlugimo, Kroatija perėjo į rinkos ekonomiką. Jos ekonomika stipriai nukentėjo Kroatijos nepriklausomybės karo metu, tačiau po karo ekonomika atsigavo. Iki 2007-2008 m. finansų krizės Kroatijos ekonomika kasmet augo po 4-5%, įplaukos padvigubėjo, o ekonominės ir socialinės galimybės drastiškai išaugo. Deja, Kroatija buvo paveikta finansų krizės, kuri, kartu su sulėtėjusiu ekonominių reformų procesu, tapo šešerių metų nuosmukio ir 12,5% BVP smukimo priežastimi. Kroatija formaliai atsigavo kai tris ketvirčius iš eilės BVP ėmė po truputį augti (2014 m., ketvirtas ketvirtis (0,3%), 2015 m. pirmas ketvirtis (0,5%) ir 2015 m. antras ketvirtis (1,2%)).

2000 m. Kroatija prisijungė prie Pasaulio Prekybos Organizacijos, 2009 m. prie NATO, o 2013 m. liepos 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. Mažėjantis nedarbo lygis bei stiprus turizmo sektorius, palaikomas turizmo pajėgumus plečiančių investicijų, skatina vartojimo didėjimą ir ekonomikos augimą. Prognozuojama, kad nedarbo lygis toliau turėtų kristi, nors tempas lėtėja. Prognozuojama, kad valstybės išlaidų deficitas turėtų išlikti stabilus.

Pramonės sektoriuje, kurio eksportas siekia virš 10 milijardų eurų, dominuoja laivų statyba, kuri sudaro 10% eksporto. Maisto ir chemijos pramonė taip pat prisideda prie pramonės produkcijos ir eksporto. Pramonės sektorius sudaro 26,2 % Kroatijos BVP, tuo tarpu žemės ūkio sektorius – likusius 3,7 %.

Turizmas tradiciškai yra žymus pajamų šaltinis, ypatingai vasaros metu, bet paskutiniu metu pastebimas augimas ir žiemos metu, dėl išpopuliarėjusių žiemos sporto šakų, tokių kaip slidinėjimas. Kasmet Kroatiją aplanko virš 14 milijonų turistų. Kroatija yra išrinkta viena populiariausių turizmo krypčių visame pasaulyje, o 2005 metais Lonely Planet ją išrinko kaip geriausią turizmo kryptį.[reikalingas šaltinis]

Prekyba atlieka svarbų vaidmenį Kroatijos ekonomikoje. 2007 metais Kroatijos eksportas siekė 12,84 milijardų JAV dolerių (24,7 milijardai kartu su paslaugų eksportu). Kroatijos valiuta yra Kroatijos kuna, kurią kroatai priėmė 1994 metais, ir kuri liko stabili iki dabar.

Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kroatijos transportas.

Ryškiausias pastarųjų metų infrastruktūros plėtros projektų Kroatijoje - sparčiai išplėtotas automagistralių tinklas, ypač išplėstas XXI amžiaus pirmame dešimtmetyje. Iki 2011 m. rugsėjo Kroatija pastatė daugiau nei 1 100 km automagistralių, kurios sujungė sostinę Zagrebą su dauguma regionų bei europiniais keliais. Judriausia automagistralė Kroatijoje yra kelias, pažymėtas A1, jungiantis Zagrebą su Splitu. Taip pat A3 magistralė, jungianti rytus su vakarais, einanti per visą šiaurės-vakarų Kroatiją. Kroatijos keliai yra pripažinti kokybiškais ir saugiais.[reikalingas šaltinis]

Kroatija taip pat turi platų geležinkelių tinklą, kuris siekia 2 722 km, iš kurių 985 km yra elektrifikuoti. Per Zagrebą eina geležinkeliai, kurie jungia Rijeką su Budapeštu, Liublianą su Belgradu. Visas geležinkelių paslaugas teikia Kroatijos Geležinkeliai.

Kroatija turi septynis tarptautinius oro uostus: Zagrebo, Zadaro, Splito, Dubrovniko, Rijekos, Osijeko ir Pulos.

Rijekos uostas yra judriausias krovininių laivų uostas, o Splito ir Zadaro uostai yra didžiausi Kroatijos keleivinio transporto uostai. Keltų sistema jungia Kroatijos salas su pakrantės miestais, taip pat su keliais miestais Italijoje. Vukovaras yra didžiausias upių uostas, įsikūręs prie Dunojaus upės.

Energija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kroatija turi 610 km ilgio naftotiekių, kurie jungia Rijekos uosto naftos terminalą su naftos perdirbimo įmonėmis Rijekoje ir Sisake. Šios gamyklos perdirba apie 20 milijonų tonų naftos per metus.

Elektros energija:

  • gamyba: 13,38 milijardų kWh (2014 m.)
  • suvartojimas: 16,97 milijardų kWh (2014 m.)
  • eksportas: 2,866 milijardų kWh (2014 m.)
  • importas: 6,592 milijardų kWh (2014 m.)
  • įdiegtas gamybos pajėgumas: 4,206 milijonų kW (2013 m.)

Elektros energijos gamybos šaltinis:

  • vandens: 48,5% (2013 m.)
  • iškastinis kuras: 37,1% (2013 m.)
  • branduolinė energija: 7,7% (2013 m.)
  • kita: 6,6% (2013 m.)

Nafta:

  • gavyba: 11 070 barelių per dieną (1 760 m3/d) (2014 m.)
  • importas: 37 300 barelių per dieną (5 930 m3/d) (2014 m.)
  • atsargos: 71 000 000 barelių (11 300 000 m3) (2014 m.)

Gamtinės dujos:

  • gavyba: 1,805 milijardų m³ (2014 m.)
  • suvartojimas: 2,81 milijardų m³ (2014 m.)
  • eksportas: 422 milijonų m³ (2014 m.)
  • importas: 1,079 milijardų m³ (2014 m.)
  • atsargos: 24,92 milijardų m³ (2014 m.)