Huawei
Forma | Akcinė bendrovė |
---|---|
Žanras | Informacinės technologijos |
Įkurta | 1987 |
Įkūrėjas (-ai) | Ren Zhengfei |
Centrinė būstinė | Šendženas, Kinija ![]() |
Svarbiausi darbuotojai | Ren Zhengfei (CEO) |
Darbuotojų | 188,000 (2018) |
Dukterinės įmonės | HiSilicon · Honor |
Tinklalapis | Oficiali svetainė |
„Huawei“ – Kinijos informacinių technologijų bendrovė, kurios didžiąją prekybos dalį sudaro išmanieji telefonai.[1] Būstinė įkurta Šendženo mieste, Kinijoje. Pajamos – 721 mlrd. juanių (2018).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įmonė buvo įkurta 1987 m. Ren Zhengfei. Pradžioje Huawei daugiausiai dėmesį skyrė mobilųjų telefonų įkroviklių gamybai. Bendrovės dideliu pirmuoju pasiekimu laikomas C&C08 nuotolinio valdymo pultelis, kuris buvo laikomas geriausiu ir galingiausiu Kinijoje. Bendrovė tapo viena pagrindinių rinkos konkurenčių Kinijoje.[2]
1999 m. bendrovė įkūrė padalinį Bengalūre, Indijoje. 2005 m. Huawei užsienio užsakymai pirmą kartą viršijo vidaus pardavimus. Tais pačiais metais Huawei pasirašė visuotinį pagrindų susitarimą su „Vodafone“.[3] 2018 m. pabaigoje, Huawei buvo pardavę 200 mln. mobiliųjų telefonų.[4]
2019 m. kilus skandalui dėl įmonės nepatikimumo ir kišimosi į valstybinius reikalus, Donaldas Trampas paskelbė raštą, suteikiantį vyriausybei įgaliojimus apriboti bet kokius sandorius su „užsienio priešais“, taip ribodamas JAV bendrovių veiklą su „Huawei“ be vyriausybės licencijos.[5][6][7][8]
Partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bell Canada[9]
- BT[10]
- Clearwire
- Cox Communications
- Motorola[11][12]
- Orange[13]
- PLDT[14]
- Portugal Telecom
- PTCL
- T-Mobile
- TalkTalk
- Vodafone[15][16]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „A rare look insider Huawei, China's tech giant“. CNN. May 21, 2019.
- ↑ Christine Chang; Amy Cheng; Susan Kim; Johanna Kuhn Osius; Jesus Reyes; Daniel Turgel (2009). „Huawei Technologies: A Chinese Trail Blazer In Africa“. Business Today. Suarchyvuota iš originalo 9 October 2011. Nuoroda tikrinta 24 May 2011.
- ↑ „Huawei Becomes an Approved Supplier for Vodafone's Global Supply Chain“. Huawei Technologies Co., Ltd. 20 November 2005. Suarchyvuotas originalas 24 July 2011. Nuoroda tikrinta 24 May 2011.
- ↑ „Huawei Hits 200 Million Smartphone Sales in 2018“. AnandTech. 25 December 2018. Suarchyvuota iš originalo 27 March 2019. Nuoroda tikrinta 27 March 2019.
- ↑ Webster, Graham (May 18, 2019). „It's not just Huawei. Trump's new tech sector order could ripple through global supply chains.“. Washington Post. Nuoroda tikrinta May 19, 2019.
- ↑ „Tech stocks slide on US decision to blacklist Huawei and 70 affiliates“. TechCrunch (anglų). Nuoroda tikrinta 2019-05-18.
- ↑ Kuo, Lily; Siddiqui, Sabrina (2019-05-16). „Huawei hits back over Trump's national emergency on telecoms 'threat'“. The Guardian (anglų) (Washington). ISSN 0261-3077. Nuoroda tikrinta 2019-05-18.
- ↑ „US places China’s Huawei and 70 affiliates on trade blacklist“. South China Morning Post. 16 May 2019.
- ↑ „Bell teams up with Huawei to successfully test 5G in Ontario“. IT World Canada. Suarchyvuota iš originalo 21 March 2018. Nuoroda tikrinta 20 March 2018.
- ↑ Huawei Picked for BT's 21CN Archyvuota kopija 5 January 2006 iš Wayback Machine projekto.. Light Reading. 28 April 2005.
- ↑ Motorola exec's domain is profitable, if not sexy[neveikianti nuoroda]. Chicago Tribune. 12 November 2006.
- ↑ Huawei wins first major German deal Archyvuota kopija 14 October 2007 iš Wayback Machine projekto.. China Daily. 16 November 2006.
- ↑ France Telecom adds China's Huawei to pool of UMTS equipment suppliers – report. AFX News Limited. 1 February 2007. Archyvuota kopija 4 February 2007 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „PLDT's Smart partners with Huawei to transform mobile services delivery“. telecompaper.com. Suarchyvuota iš originalo 5 January 2018. Nuoroda tikrinta 4 January 2018.
- ↑ Vodafone, Huawei sign deal for 3G handsets. ZDNet News. 15 February 2006. Archyvuota kopija 16 May 2007 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Huawei Meets Vodafone's Needs Archyvuota kopija 11 March 2006 iš Wayback Machine projekto.. Light Reading. 22 November 2005.