Gauruotoji soja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Glycine max
Gauruotoji soja (Glycine max)
Gauruotoji soja (Glycine max)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
(Wikispecies-logo.svg Fabales)
Šeima: Pupiniai
(Wikispecies-logo.svg Fabaceae)
Pošeimis: Faboideae
(Wikispecies-logo.svg Faboideae)
Gentis: Soja
(Wikispecies-logo.svg Glycine)
Rūšis: Gauruotoji soja
(Wikispecies-logo.svg Glycine max)
Sojos auginimas
Sojos auginimas

Gauruotoji soja (Glycine max) – pupinių (Fabaceae) šeimos sojų (Glycine) genties augalų rūšis. Augalai vienmečiai, 90–120 cm aukščio, žydi 6–8 savaitę nuo sudygimo, o praėjus 10–14 dienų po žiedų pasirodymo susiformuoja ankštys (plokščios, 2,5–6 cm ilgio, turinčios trumpą kotelį). Ankštyje būna 1–4 apvalios sėklos (pupelės), vertinamos dėl savo maistinių savybių.[1]

Sojos naudojamos maistui, pašarui, iš jų išgaunamos medžiagos pritaikomos įvairiose pramonės šakose. Manoma, kad sojos pupelės anksčiausiai pradėtos naudoti Rytų Azijoje (Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje), kur rašytiniai šaltiniai jas mini jau I a.[2] Sojos pupelių naudojimas Vakarų šalyse ir pasauliniu mastu išplito XX a., įvertinus sojų našumą bei atradus įvairesnių pritaikymo galimybių.[3]

Maistinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sojų sėklose yra aminorūgščių, apie 31-60 % baltymų, fermentų, fosforo druskų, daug kalio, 14-24 % riebalų, vitaminų A, B, D.

Daiguose – vitamino C.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maistui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maistui daugiausiai naudojamos sunokusios sojos pupelės, tačiau gali būti valgomi ir sojų daigai bei nesunokusios pupelės.

Sunokusios pupelės valgomos virtos arba iš jų gaminami įvairūs produktai: fermentuojama sojų pasta, natto arba sojų padažas, sumalus vandenyje gaunamas sojų pienas bei jo pagrindu gaminama sojų varškė, sojų jogurtas, o išgryninus baltymus – sojų mėsa. Sojų miltai vartojami konditerijos pramonėje, naudojami kepiniuose. Rafinuotas sojų aliejus vartojamas kepimui, margarino gamybai. Iš nevalyto aliejaus išskiriamas lecitinas, kurio dedama į įvairius maisto produktus.

Svarbiausi sojų produktai yra šie:

  • Sojų pienas (kin. 豆漿, doujiang; jap. 豆乳, tōnyū) – skystas sojos gėrimas.
  • Sojų varškė (kin. 豆腐, doufu, jap. 豆腐, tōfu, kor. 두부, dubu) – sutrauktas sojų pienas, įgavęs želinį ar kietą pavidalą.
  • Juba (kin. 豆腐皮, doufupi, jap. 湯葉, yuba) – kaitinamo sojų pieno paviršiuje susidariusios plutelės.
  • Sojų jogurtas - fermentuotas sojų pieno valgis arba gėrimas.
  • Sojų pasta (kin. 豆醤, doujiang, jap. 味噌, miso) – su druska fermentuotos virtos smulkintos sojos, – vienas svarbiausių regiono prieskonių.
  • Sojų padažas (kin. 醤油, jiangyou, jap. 醤油, shōyu) – su druska fermentuotas padažas.
  • Natto - (kin. 納豆, nadou, jap. 納豆, nattō) – specifinį prieskonį ir konsistenciją turinčios fermentuotos sojos.
  • Tempe – fermentuotos sojų pupelės.
  • Sojos mėsa – iš sojos miltų gaminamas produktas, naudojamas kaip mėsos pakaitalas.
  • Sojų sūris (kin. 腐乳, fǔrǔ) – specifinę konsistenciją turinti fermentuota sojų varškė.
  • Sojų išspaudos (kin. 雪花菜, xuěhuācaì, jap. 雪花菜, okara, kor. 비지, biji) – produktas, liekantis išspaudus sojų pieną. Gali būti naudojamas maistui arba kaip trąša, pašaras.
  • Edamame (jap. 枝豆, edamame, kin. 毛豆, madou) - neprinokę sojų pupelės ankštyse.

Gyvulininkystėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sojų išspaudos, šienas, šiaudai, pelai vartojami melžiamų galvijų, arklių, kiaulių pašarui. Tinkama ir žaliajam pašarui.

Pramonėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sojos riebalai turi platų pritaikymą maisto, muilo, lako ir dažų pramonėje. Iš sojų išspaudų gaminamos kai kurios plastmasės, specialūs medžio klijai.

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gauruotosios sojos ankštis
Tūkstančiai tonų (2008 m.)
Flag of the United States.svg JAV 80748
Flag of Brazil.svg Brazilija 59242
Flag of Argentina.svg Argentina 46238
Flag of the People's Republic of China.svg Kinija 15545
Flag of India.svg Indija 9905
Flag of Paraguay.svg Paragvajus 6311
Flag of Canada.svg Kanada 3335
Flag of Bolivia.svg Bolivija 1259
Flag of Uruguay.svg Urugvajus 880
Flag of Ukraine.svg Ukraina 812

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Basuchaudhuri, P. (2020). Physiology of Soybean Plant. CRC Press, Ch. 3
  2. History of Soymilk and Dairy-like Soymilk Products, SoyInfo Center
  3. Endres, J. G. (2001). Soy Protein Products. Taylor & Francis, p. 1


Commons-logo.svg

Vikiteka