Gauruotoji soja

Glycine max

Gauruotoji soja (Glycine max)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Eilė:	Pupiečiai ( Fabales)
Šeima:	Pupiniai ( Fabaceae)
Pošeimis:	Faboideae ( Faboideae)
Gentis:	Soja ( Glycine)
Rūšis:	Gauruotoji soja ( Glycine max)

Sojos auginimas

Gauruotoji soja (Glycine max) – pupinių (Fabaceae) šeimos sojų (Glycine) genties augalų rūšis. Augalai vienmečiai, 90–120 cm aukščio, žydi 6–8 savaitę nuo sudygimo, o praėjus 10–14 dienų po žiedų pasirodymo susiformuoja ankštys (plokščios, 2,5–6 cm ilgio, turinčios trumpą kotelį). Ankštyje būna 1–4 apvalios sėklos (pupelės), vertinamos dėl savo maistinių savybių.^[1]

Sojos naudojamos maistui, pašarui, iš jų išgaunamos medžiagos pritaikomos įvairiose pramonės šakose. Manoma, kad sojos pupelės anksčiausiai pradėtos naudoti Rytų Azijoje (Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje), kur rašytiniai šaltiniai jas mini jau I a.^[2] Sojos pupelių naudojimas Vakarų šalyse ir pasauliniu mastu išplito XX a., įvertinus sojų našumą bei atradus įvairesnių pritaikymo galimybių.^[3]

Maistinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sojų sėklose yra aminorūgščių, apie 31-60 % baltymų, fermentų, fosforo druskų, daug kalio, 14-24 % riebalų, vitaminų A, B, D.

Daiguose – vitamino C.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maistui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maistui daugiausiai naudojamos sunokusios sojos pupelės, tačiau gali būti valgomi ir sojų daigai bei nesunokusios pupelės.

Sunokusios pupelės valgomos virtos arba iš jų gaminami įvairūs produktai: fermentuojama sojų pasta, natto arba sojų padažas, sumalus vandenyje gaunamas sojų pienas bei jo pagrindu gaminama sojų varškė, sojų jogurtas, o išgryninus baltymus – sojų mėsa. Sojų miltai vartojami konditerijos pramonėje, naudojami kepiniuose. Rafinuotas sojų aliejus vartojamas kepimui, margarino gamybai. Iš nevalyto aliejaus išskiriamas lecitinas, kurio dedama į įvairius maisto produktus.

Svarbiausi sojų produktai yra šie:

Sojų pienas (kin. 豆漿, doujiang; jap. 豆乳, tōnyū) – skystas sojos gėrimas.
Sojų varškė (kin. 豆腐, doufu, jap. 豆腐, tōfu, kor. 두부, dubu) – sutrauktas sojų pienas, įgavęs želinį ar kietą pavidalą.
Juba (kin. 豆腐皮, doufupi, jap. 湯葉, yuba) – kaitinamo sojų pieno paviršiuje susidariusios plutelės.
Sojų jogurtas - fermentuotas sojų pieno valgis arba gėrimas.
Sojų pasta (kin. 豆醤, doujiang, jap. 味噌, miso) – su druska fermentuotos virtos smulkintos sojos, – vienas svarbiausių regiono prieskonių.
Sojų padažas (kin. 醤油, jiangyou, jap. 醤油, shōyu) – su druska fermentuotas padažas.
Natto - (kin. 納豆, nadou, jap. 納豆, nattō) – specifinį prieskonį ir konsistenciją turinčios fermentuotos sojos.
Tempe – fermentuotos sojų pupelės.
Sojos mėsa – iš sojos miltų gaminamas produktas, naudojamas kaip mėsos pakaitalas.
Sojų sūris (kin. 腐乳, fǔrǔ) – specifinę konsistenciją turinti fermentuota sojų varškė.
Sojų išspaudos (kin. 雪花菜, xuěhuācaì, jap. 雪花菜, okara, kor. 비지, biji) – produktas, liekantis išspaudus sojų pieną. Gali būti naudojamas maistui arba kaip trąša, pašaras.
Edamame (jap. 枝豆, edamame, kin. 毛豆, madou) - neprinokę sojų pupelės ankštyse.

Gyvulininkystėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sojų išspaudos, šienas, šiaudai, pelai vartojami melžiamų galvijų, arklių, kiaulių pašarui. Tinkama ir žaliajam pašarui.

Pramonėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sojos riebalai turi platų pritaikymą maisto, muilo, lako ir dažų pramonėje. Iš sojų išspaudų gaminamos kai kurios plastmasės, specialūs medžio klijai.