Oficialiosios tarptautinės atsargos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Oficialiosios tarptautinės atsargos – valstybės centrinio banko valdomas likvidus, turintis didelę paklausą ir kreditingumą šalies aktyvas. Šį užsienio turtą paprastai sudaro: centrinio banko turtas užsienio valiuta, specialiosios skolinimosi teisės, auksas, atsargų pozicija Tarptautiniame valiutos fonde, užsienio vyriausybių likvidūs vertybiniai popieriai.[1]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficialiosios tarptautinės atsargos skirtos, esant poreikiui, netiesiogiai sureguliuoti valstybės tarptautinį disbalansą, prireikus, centriniam bankui atlikti intervencijas valiutų rinkose, ar panaudojant oficialiąsias atsargas supirkti nacionalinę valiutą, tokiu būdu stabilizuojant jos vertę. Didelės oficialiosios tarptautinės atsargos sudaro lengvesnes galimybes sukurti pageidaujamą ekonominę aplinką šalyje. Oficialiosios atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais. Įgyvendinant šiuos principus, investuojama tik į aukščiausios kredito kokybės finansines priemones ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgą laiką valstybių rezervai rėmėsi turimomis aukso atsargomis, vadinamuoju aukso standartu. Tačiau dar vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. Bretton Woods kurorte surengtoje konferencijoje buvo įkurta vadinamoji Bretton Woods sistema. Valstybės įsipareigojo neleisti šalies valiutos keitimo kursui nukrypti daugiau nei 1-u procentu nuo pasaulinio aukso vertės kurso. JAV palaikė JAV dolerį kaip pasaulinę valiutą, įsipareigodamos jį konvertuoti į auksą. 1971 m. JAV atsisakė laikytis dolerio konvertacijos į auksą įsipareigojimo, tačiau JAV doleris ir toliau liko svarbiausia rezervine valiuta pasaulyje. XX a. pabaigoje dalis pasaulio valstybių, ypač Europoje, didelę atsargų dalį pradėjo laikyti eurais.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje oficialiąsias tarptautines atsargas valdo, naudoja ir jomis disponuoja Lietuvos bankas. Siekdamas išvengti užsienio valiutos kurso rizikos, Lietuvos bankas oficialiąsias atsargas laiko eurais, nes jų atžvilgiu buvo fiksuota nacionalinė valiuta litas. Lietuvos didžioji užsienio atsargų dalis yra eurais, kitą dalį sudaro auksas. Visas Lietuvos banko auksas laikomas Anglijos banke Londone.

Oficialiosios tarptautinės atsargos yra suskirstytos į tris funkcines dalis:

  • likvidumo portfelį, kurios skirtos patenkinti operatyvaus likvidumo poreikiui;
  • investicinį portfelį, kurio lėšos, prireikus, gali būti panaudojamos intervencijos vidaus valiutų rinkoje;
  • aukso portfelį, kuris atlieka galutinio rezervo šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti funkciją.

Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos 1993 m. sudarė 406,2 mln., 2000 m. 4 968,4 mln., 2012 m. liepos pabaigoje – 20,8 mlrd. litų (6 mlrd. eurų).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Oficialiosios tarptautinės atsargos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 680-681 psl.
  2. http://www.lrytas.lt/-13443311191343276511-oficialiosios-tarptautin%C4%97s-atsargos-padid%C4%97jo-1-9-mlrd-lt.htm Archyvuota kopija 2015-04-08 iš Wayback Machine projekto. Oficialiosios tarptautinės atsargos padidėjo 1,9 mlrd. Lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]