Vokietijos ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vokietijos ekonomika
Skyline Frankfurt am Main.jpg
Valiuta Euras
Fiskaliniai metai sausio 1 d. - gruodžio 31 d.
Prekybos partneriai Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga
Statistiniai duomenys
BVP 3577 mlrd. €
BVP augimas 3,0 % (2011)
BVP gyventojui 44729 $
BVP pagal ūkio sektorius žemės ūkis 0,8 %; pramonė 28,1 %; paslaugos 71%
Infliacija 1,3 %
GKI .27 (2006)
Darbo jėga 43,6 mln. (2006)
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius žemės ūkis 2,4 %, pramonė 29,7 %, paslaugos 67,8 %
Bedarbystė 5,7 % (2012)
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos 1,3 trln. €
Eksporto prekės mašinos, chemikalai, automobiliai, metalai, maisto produktai, tekstilė
Pagrindiniai eksporto partneriai Prancūzija 10,2 %, JAV 6,7 %, Nyderlandai 6,7 %
Importo pajamos 1,15 trln. €
Pagrindiniai importo partneriai Nyderlandai 8,5 %, Kinija 8,2 %, Prancūzija 8,2 %
Tiesioginės užsienio investicijos 1,057 trln. $
Bendroji skola užsieniui 4,713 trln. $
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas 78,8 % nuo BVP
Tiesioginės įplaukos 1,396 trln. $
Tiesioginės išlaidos 1,516 trln. $
Bankų reitingavimas Standard & Poor's: AAA
Moody's: Aaa
Fitch: AAA
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Vokietijos ekonomika yra didžiausia Europoje ir ketvirta pagal nominalųjį BVP pasaulyje.[1] Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. 2008 m. BVP sudarė 2 918 mlrd. eurų.[2] Itin išplėtota pramonė. Pagrindinės ūkio šakos – chemijos pramonė, metalurgija, mašinų ir automobilių gamyba. Gaminamos elektronikos prekės, kompiuteriai, įrankiai. Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose. Šalis eksportuoja labai daug prekių. Dauguma šalies produktų yra inžinerijos produktai, ypač automobiliai, mašinos, metalo ir chemijos prekės.[3] Visame pasaulyje žinomos Vokietijos kokybiškos ir patikimos prekės. Žinomi automobiliai (Volkswagen, BMW, Audi, Opel, Mercedes), fotoaparatai (Leitz). Didžiausios kasmetinės, tarptautinės prekybos mugės ir kongresai vyksta keliuose Vokietijos miestuose tokiuose kaip Hanoverije, Frankfurte prie Maino ir Berlyne.[4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1948 m. pinigų reformos iki 8-to dešimtmečio pradžios Vakarų Vokietijos ekonomika nuolat augo, tačiau BVP augimas lėtėjo ir nuo 8-to dešimtmečio vidurio net sumažėjo iki 9-to dešimtmečio recesijos pabaigos.

Po Vokietijos susijungimo (1990 m.) kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų yra įsikūrusios Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis jų įkurta Rytinėje dalyje.

2014 metais Vokietijos ekonomika išaugo 1,5 %.[5]

Ekonominė situacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hamburgas yra antras pagal dydį uostas Europoje

Fiksuojamas 12 mlrd. eurų (arba 0,4  % BVP) nacionalinio biudžeto pajamų perviršis (2014 m.).[6] Didėja Vokietijos pramonės gaminių paklausa užsienyje[7], augantis vartojimas, eksportas ir algos[8], smunkančios naftos ir degalų kainos veikia kaip milijardinė konjunktūros paramos programa (dėl to, kaip manoma, BVP 2015 metais augs 0,2 %).[9] Dėl finansinės krizės pinigai nebenuteka į užsienį, o investuojami vietoje. Šios investicijos skatina vidaus vartojimą ir sukuria naujų darbo vietų. Eksportas klesti: 2015 metais prognozuojamas 5,2 % augimas.[10] 2015 metais Vokietijos gyventojo perkamoji galia augs 1,3 %, o vartojimui vidutinis vokietis išleis papildomai 572 eurus (t. y. 2,7 % daugiau nei 2014 m.).[11]

Darbo rinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Darbas Vokietijoje.

2014 m. gruodžio mėn. Vokietijoje buvo 2,764 mln. bedarbių. Bedarbystė siekia 6,4 % (2015 m. sausis). Žymiai didesnė bedarbystė išlieka rytinėje Vokietijos dalyje. Daugiausia dirbančiųjų žmonių Vokietijoje (72,3 %) dirba paslaugų sektoriuje. Svarbiausi sektoriai yra transporto, viešbučių, socialinis ir sveikatos. Gamybos sektoriuje dirba 25,5 % dirbančiųjų, žuvininkystės, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose 2,2 % (pagal 2006 duomenis).[12]

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos turizmas.

Turizmas yra svarbi ūkio sritis Vokietijoje. Nuo 2009 iki 2014 metų nakvynių skaičius kasmet augo. 2014 metais jis augo 3 procentais ir siekė 424 mln. (iš jų 348,5 mln. Vokietijos gyventojų, 75,5 mln. – užsienio turistų). 2015 metais tikimasi augimo 2 procentais.

Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos žemės ūkis.
Tūkstančiai tonų (2010 m. duomenys)
1 Karvės pienas 29628
2 Kviečiai 24106
3 Cukriniai runkeliai 23858
4 Miežiai 10412
5 Bulvės 10201
6 Rapsai 5697
7 Kiauliena 4573
8 Rugiai 2903
9 Kvietrugiai 2199
10 Jautiena 1347

Įmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siemens būstinė Miunchene

Dešimties, pagal apyvarta didžiausių, įmonių su būstinėmis Vokietijoje sąrašas: lentelėje pateiktos būstinės, apyvarta, pelnas ir darbuotojų skaičius. Apyvarta yra pateikta eurais ir remiamasi 2011 metais.[13]

Be numerių pažymėti: didžiausia draudimo bendrovė ir didžiausias bankas.

Volkswagen gamykla Volfsburge.
Volkswagen AG, pagal apyvarta, yra didžiausią įmonė iš 30 DAX akcijų indekso įmonių.
Vieta
Pavadinimas
Būstinė
Apyvarta
(Mln. €)
Pelnas
(Mln. €)
Darbuotojų sk.
01. Volkswagen AG Volfsburgas 159 000 15 800 502 000
02. E.ON Diuseldorfas 113 000 −1 900 79 000
03. Daimler AG Štutgartas 107 000 6 000 271 000
04. Siemens Berlynas, Miunchenas 74 000 6 300 360 000
05. BASF Liudvigshafenas prie Reino 73 000 6 600 111 000
06. BMW Miunchenas 69 000 4 900 100 000
07. Metro AG Diuseldorfas 67 000 740 288 000
08. Schwarz-Gruppe Neckarsulm 63 000 nėra duomenų 315 000
09. Deutsche Telekom Bona 59 000 670 235 000
010. Deutsche Post Bona 53 000 1 300 471 000
 – Allianz Miunchenas 104 000 2 800 141 000
 – Deutsche Bank Frankfurtas prie Maino 2 160 000 4 300 101 000

žr. t.p. Vokietijos bendrovių sąrašas

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]