Metohija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kosovo ir Metohijos žemėlapis
Prizreno miestas

Metohija (serb. Метохија, alb. Rrafshi i Dukagjinit) − istorinė ir geografinė Balkanų dalis į vakarus nuo Kosovo.

Regiono plotas 3340 km². Gyventojų − 790 272 (2002 m. duomenys). Metohija išsidėsčiusi lygumoje, kur labai derlingos žemės, švelnus klimatas, gausūs vandens šaltiniai ir aukštos kalnų grandinės, skiriančios ją nuo Albanijos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kosovas ir Metohija buvo politinis viduramžių Serbijos centras. Taip pat − labai svarbi vieta serbų dvasiniam bei kultūriniam identitetui ir valstybingumui nuo seniausių laikų iki dabar. Daugiausiai didelę reikšmę viduramžiais turėjusių vienuolynų (pavyzdžiui, Gračanica, Pečka Patrijaršija ar Visoki Dečani) buvo pastatyti būtent Kosove. Metohijoje, vakarinės Kosovo provincijos Pečo mieste, 1346 m. įsikūrė pagrindinis Serbijos Ortodoksų bažnyčios patriarchatas (veikė iki 1766 m.). Tais pačiais metais įkurtos Serbijos Imperijos sostinė taip pat buvo Metohijoje − Prizreno miestas, kuris serbų istorijoje žinomas kaip „Imperijos miestas“ arba „Serbijos Konstantinopolis“.

Terminas Metohija reiškia žemę, valdomą Serbijos ortodoksų bažnyčios. Serbų istorikai tvirtina, kad iki 1946 m., kuomet nauja komunistų valdžia, prisidengdama agrarinės reformos politika, nacionalizavo žemę ir perdavė ją albanų valstiečiams, 70% Kosovo ir Metohijos teritorijos priklausė Serbijos ortodoksų bažnyčiai. Priešingai nei serbams, albanams Kosovas ir Metohija nėra svarbiausia nacionalinė žemė. Atvykėliai iš Albanijos pradėjo keltis į šį miestą tik po Pirmosios didžiosios serbų migracijos iš Kosovo ir Metohijos 1690 m., kuri vyko per Austrijos ir Osmanų imperijos karą (Vienos karas) 16831699 metais. Pagal osmanų vykdytus gyventojų surašymus matosi, kad šiame regione anksčiau vyravo serbai. Surašymas atliktas 1485 m., tai yra po trisdešimties metų, kai provincija buvo okupuota turkų ir tapo sudedamąja administracinės Osmanų imperijos dalimi (1455 m.).

Kosove ir Metohijoje albanų skaičius didėja iki šiol. Remiantis oficialiais Serbijos šaltiniais, 1945 m. provincijoje gyveno 70% albanų, o 1991 m. 90%.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]