Pereiti prie turinio

Nindara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nindara (šum. 𒀭𒊩𒌆𒁯𒀀, šaltiniuose iš laikų iki Gudėjos valdymo Nindar[1]) – dievas Mesopotamijos mitologijoje, garbintas Lagaše.

Nindaros funkcijos išlikusiuose šaltiniuose nėra aiškiai apibrėžtos, jo vaidmuo Mesopotamijos religijoje nebuvo didelis.[2] Laikytas Nanšės sutuoktiniu,[3][4] manoma, kad būtent dėl ryšio su Nanše aktyviai garbintas Lagaše.[2] Kaip Nanšės sutuoktinis, priklausė su ja siejamų dievybių grupei, į kurią dar įėjo deivė Nin-MAR.KI, laikyta Nanšės dukteria, dievas patarnautojas Hendursaga.[5] Gebhard J. Selz iškėlė versiją, kad Nindara laikytas pastarosios dievybės vyresniuoju broliu.[2] Gali būti, kad visos trys šios grupės dievybės turėjo kulto vietas pagrindinėje Nanšės šventykloje, o gal ir atskiras šventyklas šventajame deivės mieste.[6] Versija, kad Nindara buvo tapatus Nindubui (dar vienas dievas, paliudytas Nanšei ir su ja susijusioms dievybėms skirtuose aukojimų sąrašuose) laikoma nepagrįsta.[7]

Gal dėl to, kad miestas, kuriame Nindara garbintas, buvo uostas, kai kada vadintas „šventosios jūros viešpačiu“,[8] o Nanšės balbale himne apibūdinamas kaip „jūros mokesčių rinkėjas“.[9] Visgi dažniausias Nindaros epitetas, sutinkamas jau įrašuose iš ankstyvojo dinastinio laikotarpio karaliaus Enanatumo I viešpatavimo laikų, buvo Lugal-uru16, „galingasis viešpats“.[8] G. J. Selz atkreipia dėmesį, jog šis epitetas, panašu, tėra tik vyriškasis gerai paliudyto Nanšės titulo atitikmuo.[2] Gali būti, kad jis rodo Nindarą turėjus karo dievo bruožų.[10] Gudėja karališkajame įraše Nindarai priskiria nuopelnus už tai, kad šis jam suteikęs stiprybės.[8] Kaip ir Nanšė, sietas su paukščiais, ypač paukščiu dar (darmušen, galbūt tai frankolinas).[11]

Pagrindinis Nindaros kulto centras buvo Ki’esa, kur stovėjo jo šventykla Elaltum (šumerų k. „namai, kur gaminamas datulių sirupas“).[11] Be to, laikytas žmonos Nanšės kulto miesto Niguno dievu globėju (dab. Tel Zurgulas).[12] Taip pat garbintas Girsu ir Lagaše.[1] Su Nanšės kultu susijusiuose aukojimų sąrašuose minimas po jos, Enkio (Gigunos), Ningirsu ir vienu atveju Hendursagos, tačiau šis dievas kitur minimas po Nindaros, drauge su Dumuziabzu.[13]

Trečiosios Ūro dinastijos laikotarpiu datuojamame tekste iš Lagašo minima, kad per Naujųjų metų šventę šiam dievui atnašautos aukos, galbūt suprastos kaip sužieduotuvių dovanos jam ir Nanšei.[14] Tuo pačiu laikotarpiu datuojamoje lentelėje iš Drehemo minima, kad Keše jam paaukota viena riebiauodegė avis.[15] Žinoma, kad vykdavusi šventė su valtimis, dedikuotomis Nindarai, Nanšei ir kitoms dievybėms.[6]

Asmenvardžiai, kurių dėmuo yra Nindaros vardas, aptinkami įrašuose iš Lagašo, paliudyti variantai Ur-Nindar ir Ur-Nindara.[2]

Wouter Henkelman iškėlė versiją, kad logografinis užrašymo variantas NIN.DAR.A gali būti suprastas kaip Simut (elamitų dievas, sietas su Nergalu[16]). Toks variantas aptinkamas kai kuriuose elamitų įrašuose, kur ši dievybė minima greta vaivorykštės deivės Manzat.[17] Visgi Daniel T. Potts elamitų NIN.DAR.A laiko deive.[18]

  1. 1,0 1,1 Edzard 1998, p. 338.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Selz 1995, p. 217.
  3. Veldhuis 2004, p. 14.
  4. Dijk-Coombes 2016, p. 57.
  5. Veldhuis 2004, pp. 19–20.
  6. 6,0 6,1 Veldhuis 2004, p. 20.
  7. Selz 1995, p. 218.
  8. 8,0 8,1 8,2 Dijk-Coombes 2016, p. 58.
  9. „A balbale to Nanshe (Nanshe B): translation“. Electronic Text Corpus of Sumerian Literature. Nuoroda tikrinta 2019-10-01.
  10. Selz 1995, p. 215.
  11. 11,0 11,1 Dijk-Coombes 2016, p. 59.
  12. Dijk-Coombes 2016, pp. 57–58.
  13. Selz 1995, pp. 215–216.
  14. Cohen 1993, p. 71.
  15. Cohen 1993, p. 73.
  16. Henkelman 2011, p. 512.
  17. Henkelman 2008, p. 258.
  18. Potts 2010, p. 500.