Bhyšma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bhyšmos žūtis

Bhyšma (skr. भीष्‍मः = Bhīṣmaḥ) arba Devavrata – Mahabharatos vienas pagrindinių veikėjų, aštuntasis Kuru karaliaus Šantanu sūnus, Pandavų ir Kauravų dėdė.

Bhyšma gimė iš Šantanu ir deivės Gangos santuokos. Pirmuosius septynis savo vaikus Ganga nuskandino, tačiau Šantanu sulaikė ją nuo Bhyšmos nuskandinimo (dėl to Ganga jį paliko). Vėliau Bhyšma priėmė skaistybės įžadą, kad jo tėvas galėtų vesti Satjavatę, kurios tėvas jo už Šantanu nenorėjo išleisti, nes šis jau turėjo vaiką (kuris faktiškai turėjo paveldėti sostą). Bhyšma atsisakė pretenzijų į sostą, o kad jo galimi vaikai į tą sostą nepretenduotų – priėmė skaistybės įžadą. Dėl to Bhyšma įgijo dovaną mirti tada, kuomet jis pats panorės. Bhyšma taip pat rado nuotakas savo vėliau gimusiam pusiau broliui Vičitravyrjai – Ambą, Ambiką ir Ambaliką.

Bhyšma aprašomas kaip teisingas, asketiškas, puikus karys, meistriškai valdąs lanką.

Kurukšetros mūšyje Bhyšma buvo Kauravų karo vadu, nors buvo labai palankus Pandavams. Jis buvo vyriausias karo dalyvis, net keturiomis kartomis vyresnis už pagrindinius mūšio veikėjus. Pandavai taip pat vengė nužudyti Bhyšmą, tačiau Krišna įtikino Ardžuną tokio poelgio būtinybe. Pasislėpęs už Šikhandi, kurio Bhyšma buvo pažadėjęs neliesti, nugaros, Ardžuna sužalojo Bhyšmą, o vėliau visi Pandavai ėmė laidyti į jį strėles. Bhyšma nukrito nuo dramblio ant strėlių krūvos, taip nepaliesdamas žemės. Žuvęs kaip tikras karys, Bhyšma iškeliavo į Indraloką (karių dausas).