Radžasūja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karalius Judhišthira atlieką radžasūją. XIX a. miniatiūra

Radžasūja (skr. राजसूय = Rājasūya-) – svarbi vedinė apeiga, skirta karaliaus įšventinimui. Ritualas buvo skirtas įvesdinti į sostą naują karalių arba patvirtinti esamo valdžią ir jo pavaldinių ištikimybę. Visa apeiga, sudaryta iš penkių somos aukojimo ceremonijų ir laike išmėtytų iṣṭi aukojimų, truko apie dvejus metus.

Apeigų metu karalius simboliškai išžengdavo į visas keturias pasaulio puses, taip jas tarsi užkariaudamas. Taip pat įlipęs į karo vežimą, karalius strėlėmis sušaudydavo priešo muliažą, taip simboliškai įtvirtindamas savo galią. Radžasūjos metu būdavo rengiamos karo vežimų lenktynės, karaliaus patepimo ceremonija. Per apeigas būdavo rečituojama istorija apie Šunahšepą, kuris buvo paaukotas Varunai, bet išmeldė jo malonę. Apeigos baigdavosi žaidimu kauliukais, per kurį karalius turėjo mesti pergalingą metimą, nulemsiantį jam sėkmingą valdymą.

Radžasūjos pagrindu sukurtas „Mahabharatos“ antrosios dalies (Sabha parvos) naratyvas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rājasūya.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 176–177