La Liga
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
 | |
| Įkurta | 1929 m. |
|---|---|
| Šalis |  Ispanija |
| Pakopa šalies sistemoje | 1-oji pakopa |
| Komandų skaičius | 20 |
| Žemesnė lyga ↓ | Ispanijos II divizionas |
| Dabartinis čempionas | FC Barcelona (2024–2025 m.) |
La Liga (isp. Primera División de España) – profesionali Ispanijos futbolo lyga, aukščiausia šalies futbolo pakopa. Lyga yra viena iš stipriausių lygų Europoje kartu su Anglijos, Italijos ir Vokietijos lygomis. Turnyras vyksta rugpjūtį–gegužę. 4 aukščiausias vietas užėmusios komandos patenka į Čempionų lygą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1927 m. balandį Arenas Club de Getxo direktorius Jose Maria Acha pirmasis iškėlė idėją apie nacionalinę Ispanijos futbolo lygą. Po ilgai trukusių debatų kokio dydžio turėtų būti lyga ir kas joje turėtų dalyvauti Ispanijos futbolo federacija (Real Federación Española de Fútbol) nutarė, kad lygoje bus 10 komandų ir ją sudarys: FC Barcelona, Real Madrid, Athletic Bilbao, Real Sociedad, Arenas Club de Getxo ir Real Unión buvo išrinkti kaip Copa del Rey laimėtojai. Athletic Madrid, RCD Español ir CE Europa pateko kaip Copa del Rey finalistai ir Racing Santander pateko per atkrintamąsias varžybas. Tiktai 3 klubai žaidžia nuo pat pirmo sezono ir niekada neiškrito į žemesnę lygą – Real Madrid, FC Barcelona ir Athletic Bilbao. Pirmasis sezonas prasidėjo 1928 m.
Nors FC Barcelona laimėjo pirmąjį sezoną, o Real Madrid pirmuosius savo titulus laimėjo 1932 ir 1933 m., tačiau Athletic Bilbao buvo dominuojanti jėga. Athletic Bilbao La Liga laimėjo 1930, 1931, 1934 ir 1936 m., taip pat 1932 ir 1933 m. metais užėmė antrąją vietą. 1935 m. Betis Sevilla laimėjo pirmąjį savo titulą. La Liga buvo sustabdyta per Ispanijos pilietinį karą, tačiau Ispanijos Respublikos teritorijoje vyko La Liga del Mediterráneo, kur nedalyvavo tik 2 Madrido klubai. 1937 m. FC Barcelona tapo čempionais.
Po La Liga varžybų atkūrimo Atlético Aviación, Valencia CF ir Sevilla CF buvo stipriausi klubai. Atlético Aviación į lygą pateko tiktai 1939/1940 m. sezone ir pakeitė Real Oviedo klubą. Real Oviedo stadionas buvo sugadintas karo metu. Atlético Aviación debiutiniame sezone laimėjo lygą ir 1941 m. sugebėjo apginti čempionų vardus. Valencia FC iškovojo čempionų vardus 1942, 1944 ir 1947 m. ir vicečempionų vardus 1948 ir 1949 m. Sevilla CF galėjo džiaugtis savo trumpa aukso era: vicečempionų titulai 1940 ir 1942 m. ir čempionų titulas 1946 m. Vėlesnėje dešimtmečio dalyje FC Barcelona tapo viena iš dominuojančių jėgų Ispanijos futbole. FC Barcelona lygą laimėjo 1945 ir 1948 m.
Nors Atlético Madrid (senesnis pavadinimas Atlético Aviación) tapo čempionais 1950 ir 1951 m., tačiau šis dešimtmetis tapo beprasidedančios Real Madrid ir FC Barcelona eros pradžia. Nuo pat pradžių (įskaitant ir šį dešimtmetį) La Liga buvo taikoma 3 užsieniečių taisyklė, reiškianti, kad bent 8 aikštelėje esantys žaidėjai turi būti Ispanijos piliečiai. Tačiau Real Madrid ir FC Barcelona „apėjo“ šią taisyklę natūralizuodami argentinietį Alfredo Di Stefano, vengrą Ferenc Puskás, urugvajietį José Santamaria ir Ladislao Kubala. Ladislao Kubala padėjo FC Barcelona laimėti titulą 1952 ir 1953 m., o Di Stefano, Puskás ir Raymond Kopa sudarė Real Madrid pagrindą ir padėjo iškovoti titulus 1954, 1955, 1957 ir 1958 m. 1956 m. Real Madrid pergalių seriją nutraukė Atlético Bilbao. 1959 ir 1960 m. priklausė FC Barcelona klubui, vadovaujamam trenerio Helenio Herrera ir vedamam lyderio aikštėje Luis Suarez.
Ispanijos klubai sėkmingai pasirodė ir Europos taurėse. Alfredo Di Stéfano ir komanda puikia pasirodė Europos taurėje, padėdami Real Madrid klubui ją iškovoti 5 kartus iš eilės (1956–1960 m.). 1966 m. buvo iškovotas ir šeštasis čempionų titulas. Lygos klubai taip pat dominavo ir UEFA Mugių taurėje. FC Barcelona, Valencia CF ir Real Zaragoza laimėjo taurę 6 kartus tarp 1958 ir 1966 m.
Tarp 1961 ir 1980 m. Real Madrid klubas dominavo La Liga, laimėdamas čempionų titulus 14 kartų. Tarp jų 5 kartus iš eilės (1961–1965 m.) ir 2 kartus po 3 čempionų titulus iš eilės (1967–1969 m. ir 1978–1980 m.). Per šiuos metus tiktai Atlético Madrid klubas sugebėjo kiek rimčiau pasipriešinti Madrido klubui ir laimėjo čempionų La Liga 4 kartus (1966, 1970, 1973 ir 1977 m.). Valencia CF klubas (1971) ir Johan Cruyff įkvėptas FC Barcelona klubas (1974) sugebėjo šiame tarpe laimėti po vieną čempionų titulą. Johan Cruyff atvykimas davė pradžią sušvelnintoms užsieniečių La Liga taisyklėms.
Real Madrid klubo dominavimą nutraukė Real Sociedad klubas, laimėjęs pirmąjį savo čempionų titulą 1981 m. ir jį apgynęs kitais metais. 1983 ir 1984 m. čempionais tapo taip pat baskų krašto atstovai Athletic Bilbao. Terry Venables atvedė FC Barcelona į 1985 metų pergalę La Liga. Real Madrid klubui užauginus legendinį[reikalingas šaltinis] penketuką – La Quinta del Buitre, jis vėl iškovojo 5 čempionų titulus iš eilės (1986–1990 m.).
Johan Cruyff grįžo į FC Barcelona kaip treneris 1988 m. ir sukūrė legendinę „svajonių komandą“[reikalingas šaltinis]. Joje buvo tokie žaidėjai kaip: Josep Guardiola, José Mari Bakero, Txiki Begiristain, Goikoetxea, Ronald Koeman, Michael Laudrup ir Hristo Stoichkov. Ši komanda laimėjo La Liga 4 kartus iš eilės (1991–1994 m.) ir iškovojo Europos taurę 1992 m. Real Madrid klubas su Michael Laudrup komandoje nutraukė jų pergalių seriją ir Madrido klubas laimėjo La Liga 1995 ir 1997 m. 1996 m. 9 kartą La Liga laimėjo Atletico Madrid klubas. Padedami Luis Figo, Luis Enrique ir Rivaldo FC Barcelona vėl laimėjo La Liga 1998 ir 1999 m., tuo tarpu Real Madrid laimėjo UEFA Čempionų lygą 1998 ir 2000 m.
Tarp 1993 ir 2004 m. Deportivo La Coruña klubas 10 kartų baigė čempionatą aukščiausiame trejetuke ir 2000 m., vadovaujami trenerio Javier Irureta, pirmą kartą klubo istorijoje laimėjo La Liga. Jie tapo 9 klubu laimėjusiu La Liga. Real Madrid klubas laimėjo dar 2 čempionų titulus 2001 ir 2003 m. ir UEFA Čempionų lygą 2002 m. 2002 ir 2004 m. Valencia CF tapo La Liga čempionais, 2000 ir 2001 m. dalyvavo UEFA Čempionų lygos finale, o 2004 m. laimėjo UEFA taurę.
Titulai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1929–2025 m. Ispanijos čempionais yra tapę 9 klubai, tarp jų sėkmingiausi – „Real“ (36 titulai) ir „Barcelona“ (28 titulai).
| Nugalėtojai | ||
|---|---|---|
| Komanda | Kartai | Sezonai |
| Real Madrid | 36 | 1932, 1933, 1954, 1955, 1957, 1958, 1961, 1962, 1963, 1964, 1965, 1967, 1968, 1969, 1972, 1975, 1976, 1978, 1979, 1980, 1986, 1987, 1988, 1989, 1990, 1995, 1997, 2001, 2003, 2007, 2008, 2012, 2017, 2020, 2022, 2024 |
| FC Barcelona | 28 | 1929, 1945, 1948, 1949, 1952, 1953, 1959, 1960, 1974, 1985, 1991, 1992, 1993, 1994, 1998, 1999, 2005, 2006, 2009, 2010, 2011, 2013, 2015, 2016, 2018, 2019, 2023, 2025 |
| Atletico Madrid | 11 | 1940, 1941, 1950, 1951, 1966, 1970, 1973, 1977, 1996, 2014, 2021 |
| Athletic Bilbao | 8 | 1930, 1931, 1934, 1936, 1943, 1956, 1983, 1984 |
| CF Valencia | 6 | 1942, 1944, 1947, 1971, 2002, 2004 |
| Sociedad San Sebastian | 2 | 1981, 1982 |
| Betis Sevilla | 1 | 1935 |
| FC Sevilla | 1 | 1946 |
| Deportivo La Coruna | 1 | 2000 |
Prizininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali svetainė
- Rsssf.org
- Samtlige mestre fra Spanien (Foot.dk)
- La Liga (Soccerway.com)
| |||||||||||||||||
| ||||||||