Kroatijos vyrų futbolo rinktinė
![]() | |||
Asociacija | |||
---|---|---|---|
Hrvatski nogometni savez | |||
FIFA reitingas | |||
16 ![]() | |||
Treneris | |||
![]() | |||
Daugiausiai įvarčių įmušė | |||
Davor Šuker (45) | |||
Daugiausia rungtynių žaidė | |||
Luka Modrić (154) | |||
| |||
Pirmosios rungtynės | |||
![]() ![]() (Zagrebas; 1990 m. spalio 17 d.) | |||
Pergalė didžiausiu skirtumu | |||
![]() ![]() (Rijeka; 2016 m. birželio 4 d.) | |||
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu | |||
![]() ![]() (Elčė, Ispanija; 2018 m. rugsėjo 11 d.) | |||
Pasaulio čempionatas | |||
Dalyvauta: 7 (Pirmas kartas: 1998) Geriausi rezultatai: | |||
Europos futbolo čempionatas | |||
Dalyvauta: 6 (Pirmas kartas: 1996) Geriausi rezultatai: ketvirtfinalis, 1996 |
Kroatijos vyrų futbolo rinktinė (kroat. Hrvatska nogometna reprezentacija) – futbolo komanda, nuo 1990 metų atstovaujanti Kroatijai. Rinktinė pateko į penkis pasaulio čempionatus. Kontroliuoja Kroatijos futbolo federacija (HNS).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ypač sėkmingi kroatams buvo 1998 ir 2018 m. pasaulio čempionatai: Prancūzijoje vykusiame čempionate jie pasiekė pusfinalį, kuriame pralaimėjo šeimininkams prancūzams (2:1), o kovoje dėl 3-ios vietos įveikė olandus. Po 20-ies metų Rusijoje, Kroatijos rinktinė, nugalėjusi savo grupę, aštuntfinalyje ir ketvirtfinalyje baudiniais įveikė Daniją ir šeimininkę Rusiją, pusfinalyje po pratęsimo įveikė Angliją (2:1), o finale susitiko su ta pačia Prancūzija, kuriai, nors ir žaidė gerokai aktyviau, nusileido rezultatu 4:2.
2022 m. pasaulio čempionate Katare kroatai vėl pasiekė pusfinalyje, tačiau šįsyk 3:0 pralaimėjo Argentinai, o rungtynėse dėl bronzos 2:1 palaužė Maroką. Komanda pasižymėjo vėl dviem sėkmingomis baudinių serijomis (aštuntfinalyje prieš japonus ir ketvirtfinalyje prieš brazilus).
Dalyvavimas pasaulio čempionatuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1930 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1934 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1938 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1950 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1954 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1958 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1962 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1966 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1970 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1974 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1978 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1982 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1986 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1990 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1994 – nedalyvavo, nes iki 1992 nebuvo FIFA nare
- 1998 – 3 vieta
- 2002 – I etapas
- 2006 – I etapas
- 2010 – neįveikė atrankos
- 2014 – I etapas
- 2018 – 2 vieta
- 2022 – 3 vieta
Dalyvavimas Europos čempionatuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1960 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1964 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1968 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1972 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1976 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1980 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1984 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1988 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1992 – dalyvavo kaip Jugoslavija
- 1996 – ketvirtfinalis
- 2000 – neįveikė atrankos
- 2004 – I etapas
- 2008 – ketvirtfinalis
- 2012 – I etapas
- 2016 – aštuntfinalis
- 2021 – aštuntfinalis
Žymūs žaidėjai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Treneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jozo Jakopić (1939–1941)
Rudolf Hitrec (1941)
Bogdan Cuvaj (1941–1943, 1956)
Bernard Hügl (1943–1945)
Dražan Jerković (1990–1991)
Stanko Poklepović (1992)
Vlatko Marković (1993–1994)
Miroslav Blažević (1994–2000)
Mirko Jozić (2000–2002)
Otto Barić (2002–2004)
Zlatko Kranjčar (2004–2006)
Slaven Bilić (2006–2012)
Igor Štimac (2012–2013)
Niko Kovač (2013–2015)
Ante Čačić (2015–2017)
Zlatko Dalić (2017– m.)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ FIFA pasaulio reitingai. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.
|