Italijos vyrų futbolo rinktinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
FIGC logo.svg
Asociacija
Federazione Italiana Giuoco Calcio
FIFA reitingas
12 (2016 m. birželio 2 d.)
Treneris
Italija Giampiero Ventura
Daugiausiai įvarčių įmušė
Gigi Riva (35)
Daugiausia rungtynių žaidė
Gianluigi Buffon (161)
Apranga namuose
Apranga svečiuose
Pirmosios rungtynės
Italija Italija 6:2 Bolivija Bolivija
(Milanas; 1910 m. gegužės 15 d.)
Pergalė didžiausiu skirtumu
Italija Italija 9:0 JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
(Brentfordas; 1948 m. rugpjūčio 2 d.)
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu
Vengrija Vengrija 7:1 Italija Italija
(Budapeštas; 1924 m. rugpjūčio 6 d.)
Pasaulio čempionatas
Dalyvauta: 18 (Pirmas kartas: 1934)

Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1934 m., 1938 m., 1982, 2006

Europos čempionatas
Dalyvauta: 9 (Pirmas kartas: 1968 m.)

Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1968 m.

Italijos vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, atstovaujanti Italijai. Viena sėkmingiausių futbolo rinktinių, keturis kartus laimėjusi pasaulio čempionatą, vieną Europos čempionatą bei vieną kartą iškovojusi olimpinius aukso medalius. Pasaulio čempionatų finaluose žaidė 5 kartus, dar tris kartus pateko į pusfinalį, nuo 1934 m. tik vieną kartą nedalyvavo finaliniame pasaulio čempionato etape.

Tradicinės komandos spalvos (kaip ir visų Italijos sporto šakų atstovų, išskyrus autosportą) yra mėlyna (itališkai azzuro), nuo šio pavadinimo komanda vadinama Azzurri.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nedalyvavusi pirmajame pasaulio čempionate, Italijos rinktinė laimėjo Italijoje 1934 m. surengtą antrąjį bei Prancūzijoje 1938 m. surengtą trečiąjį čempionatus. 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse Italijos komanda iškovojo aukso medalius.

Po antrojo pasaulinio karo komanda nebežaidė taip sėkmingai. 1949 m. aviakatastrofoje žuvus visiems stipriausio Italijos klubo Torino FC žaidėjams, rinktinės sudėtis labai susilpnėjo ir 1950 metų pasaulio čempionate rinktinė iškrito po pirmojo etapo. Pirmame etape Italijai čempionatas baigėsi ir 1954 m., į 1958 m. čempionatą rinktinė nepateko neįveikusi atrankos, 1962 m. ir 1966 m. čempionatuose vėl iškrito po pirmojo etapo.

1968 m. komanda pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate, kur pateko į finalą, finale sužaidė lygiosiomis su Jugoslavijos komanda, pakartotinai žaistose finalo rungtynėse laimėjo 2:0 ir iškovojo pirmąją vietą. 1970 metų pasaulio čempionate italai pusfinalyje po vienų dramatiškiausių XX amžiaus futbolo rungtynių po pratęsimo 4:3 įveikė Vakarų Vokietiją, o finale pralaimėjo Brazilijos komandai 4:1. 1974 metų pasaulio čempionate Italija iškrito po pirmo etapo, o 1978 metų čempionate užėmė ketvirtąją vietą.

1982 m. pasaulio čempionate italai trečią kartą tapo čempionais, finale 3:1 nugalėję Vakarų Vokietijos komandą, šiame čempionate Paolo Rossi įmušė 6 įvarčius ir buvo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. 1990 m. užėmė trečią, o 1994 m. – antrąją vietą.

2006 m. pasaulio čempionate Vokietijoje grupės varžybose įveikė Ganos ir Čekijos rinktines bei lygiosiomis sužaidė su JAV komanda. Aštuntfinalyje žaidė prieš Australijos komandą, šiose rungtynėse australai prasižengė italų baudos aikštelėje paskutinę rungtynių minutę ir Francesco Totti realizavus 11 m baudinį italai iškovojo pergalę 1:0. Ketvirtfinalyje po įnirtingos kovos italai nugalėjo Ukrainos komandą 3:0. Pusfinalyje Italija susitiko su Vokietijos komanda, per rungtynių pagrindinį laiką nei viena komanda neįmušė įvarčių, antrojo pratęsimo paskutinėmis minutėmis Fabio Grosso ir Alessandro Del Piero įmušė po įvartį ir Italija šeštą kartą pateko į pasaulio čempionato finalą. Finale sužaidė lygiosiomis 1:1 prieš Prancūzijos rinktinę, o baudinių serijoje tiksliai mušė visus 5 smūgius ir nugalėjo 5:3, ketvirtą kartą tapdami čempionais.

2008 m. birželį dalyvavo Austrijoje ir Šveicarijoje vykusiame 13-tame Europos futbolo čempionate. Grupės rungtynėse susitiko su Olandija, Prancūzija ir Rumunija. Po pralaimėjimo 0-3 olandams sekė lygiosios 1-1 su rumunais ir 2-0 pergalė prieš prancūzus. Ketvirtfinalyje italai susitiko su ispanais. Rungtynės ir pratęsimas baigėsi lygiosiomis, o baudinių seriją 2-4 laimėjo ispanai. Praėjus savaitei po čempionato pabaigos buvo paskelbta, kad nutraukiama sutartis su treneriu Roberto Donadoni, o į jo vietą sugrįžta buvęs rinktinės treneris Marcello Lippi.[1]

Atrankoje į 2010 m. XIX pasaulio futbolo čempionatą Italijos rinktinė grupėje užėmė pirmąją vietą, pelniusi 7 pergales ir 3 rungtynes sužaidusi lygiosiomis. Grupėje aplenkė Airijos, Bulgarijos, Kipro, Juodkalnijos ir Gruzijos rinktines.

Gruodžio 4 d. ištraukti burtai lėmė, kad Italijos rinktinė pateko į F grupę, kurioje žaidė kartu su Paragvajaus, Naujosios Zelandijos ir Slovakijos rinktinėmis.[2]. Šis čempionatas tuometiniams pasaulio čempionams susiklostė labai nesėkmingai – sužaista lygiosiomis su Paragvajumi ir N. Zelandija, o lemiamas varžybas su Slovakija italai po atkaklios kovos pralaimėjo rezultatu 2:3. Italai grupėje liko paskutiniai ir į kitą etapą nepateko. Tai buvo prasčiausias Italijos rinktinės pasirodymas nuo 1974 m. Taip pat šis pasirodymas buvo pirmas kartas istorijoje, kai Italijos rinktinė pasaulio čempionato finaliniame etape nepelnė nei vienos pergalės.

Po pasaulio čempionato trenerį M. Lippi pakeitė Cesare Prandelli. Šis pakeitimas jau buvo numatytas prieš čempionatą ir nebuvo nulemtas prastų rezultatų. Naujojo trenerio debiutinėse rungtynėse Italijos rinktinė pralaimėjo Dramblio Kaulo Kranto rinktinei. Atrankoje į 2012 m. Europos futbolo čempionatą Italija baigė pralaimėjimų seriją ir nugalėjo Estijos rinktinę 2-1.

Atrankoje į 2012 m. XIV Europos futbolo čempionatą Italijos rinktinė pateko į C grupę. Joje pelnė 8 pergales ir du kartus sužaidė lygiosiomis. To užteko lengvai užimti pirmąją vietą ir patekti į Europos čempionatą, kuris vyks Lenkijoje ir Ukrainoje.

Ištraukus čempionato burtus, Italija pateko į C grupę, kurioje lygiosiomis 1:1 sužaidė su Ispanija bei Kroatija ir rezultatu 2:0 nugalėjo Airijos rinktinę. Italija užėmė antrąją vietą grupėje ir ketvirtfinalyje susitiko su D grupės nugalėtoja Anglija. Kadangi ir po dviejų pratęsimų rezultatas tebebuvo lygus (0:0), prireikė baudinių serijos, kurią Italija laimėjo rezultatu 4:2. Pusfinalyje komanda rezultatu 2:1 įveikė Vokietijos rinktinę ir pateko į čempionato finalą. Abu įvarčius pelnė M. Balotelli.

Turnyro finale Kijeve italai susitiko su Ispanijos rinktine. Jau per pirmą kėlinį ispanai sugebėjo įmušti 2 įvarčius. Antrame kėlinyje italai nesugebėjo pasipriešinti ir praleido dar du įvarčius. Finalas pasibaigė rezultatu 0 – 4, o Italija po 12 m. pertraukos vėl tapo Europos vicečempione.

Atrankoje į 2014 m. pasaulio futbolo čempionatą Italijos rinktinė grupėje tapo nugalėtoja su 6 pergalėmis ir 4 lygiosiomis. Pasaulio futbolo čempionate komanda pateko į vieną grupę su Anglija, Kosta Rika ir Urugvajumi. Pirmose rungtynėse italai nugalėjo britus rezultatu 2-1. Kitose dvejose rungtynėse Italijos rinktinė pripažino varžovų pranašumą 0-1; kaip ir 2010 m. čempionate italai neperžengė grupės etapo.

Po čempionato treneris C. Prandelli pranešė pasitraukiantis iš savo pareigų. 2014 m. rugpjūčio 14 d. naujuoju rinktinės treneriu tapo buvęs Juventus klubo treneris Antonio Conte.[3]

Komanda nesunkiai pateko į XV Europos futbolo čempionatą. Grupės varžybose italai laimėjo prieš belgus ir švedus, o nieko nelemiančiose rungtynėse pralaimėjo airiams. Čempionato aštuntfinalyje komanda 2-0 nugalėjo Ispanijos rinktinę, o ketvirtfinalyje tik po baudinių serijos nusileido Vokietijai. Tai buvo pirmasis italų pralaimėjimas Vokietijai Europos ar pasaulio čempionatuose.[4]

Po šio Europos čemppionato naujuoju rinktinės treneriu paskirtas italas Giampiero Ventura, iki tol vadovavęs Torino klubui.[5]

Dalyvavimas pasaulio čempionatuose[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1930 – nedalyvavo
  • 1934 – 1 vieta
  • 1938 – 1 vieta
  • 1950 – I etapas
  • 1954 – I etapas
  • 1958 – neįveikė atrankos
  • 1962 – I etapas
  • 1994 – 2 vieta
  • 1998 – ketvirtfinalis
  • 2002 – aštuntfinalis
  • 2006 – 1 vieta
  • 2010 – I etapas
  • 2014 – I etapas

Dalyvavimas Europos čempionatuose[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1960 – nedalyvavo
  • 1964neįveikė atrankos
  • 19681 vieta
  • 1972neįveikė atrankos
  • 1976neįveikė atrankos
  • 1980 – 4 vieta
  • 1984neįveikė atrankos
  • 1988 – pusfinalis
  • 1992neįveikė atrankos
  • 1996 – I etapas
  • 2000 – 2 vieta
  • 2004 – I etapas
  • 2008 – ketvirtfinalis
  • 2012 – 2 vieta
  • 2016 – ketvirtfinalis

Dalyvavimas FIFA Konfederacijų taurėje[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1992–2005 – nedalyvavo
  • 2009 – I etapas
  • 2013 – 3 vieta

Pasiekimai[taisyti | redaguoti kodą]

FIFA pasaulio čempionai: 4 kartus

Europos čempionai: 1

Vasaros Olimpiados čempionai: 1

Centrinės Europos čempionai: 2

  • 1927-30, 1933-35

Pasaulio karių lygos čempionai: 8

Pasaulio sporto apdovanojimas „Metų komanda“

Daugiausiai įvarčių pelnę žaidėjai[taisyti | redaguoti kodą]

2015 m. spalio 13 d. duomenys:

# Žaidėjas Metai Įvarčiai (rungtynės) Įvarčiai per rungtynes
1 Luigi Riva 1965–1974 35 (42) 0.83
2 Giuseppe Meazza 1930–1939 33 (53) 0.62
3 Silvio Piola 1935–1952 30 (34) 0.88
4 Roberto Baggio 1988–2004 27 (56) 0.48
Alessandro Del Piero 1995—2008 27 (91) 0.28
6 Adolfo Baloncieri 1920–1930 25 (47) 0.53
Filippo Inzaghi 1997–2007 25 (57) 0.44
Alessandro Altobelli 1980–1988 25 (61) 0.41
9 Christian Vieri 1997–2005 23 (49) 0.47
Francesco Graziani 1975–1983 23 (64) 0.36

Daugiausiai rungtynių sužaidę žaidėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiausiai rungtynių Italijos rinktinėje yra sužaidęs vartininkas Gianluigi Buffon

Daugiausiai rungtynių už Italijos rinktinę yra sužaidęs komandos kapitonas vartininkas Gianluigi Buffon.

2016 m. gegužės 29 d. duomenys

# Žaidėjas Aktyvūs metai Rungtynių skaičius Įvarčiai
1 Gianluigi Buffon 1997–iki dabar 161 0
2 Fabio Cannavaro 1997–2010 136 2
3 Paolo Maldini 1988–2002 126 7
4 Andrea Pirlo 2002–iki dabar 116 13
5 Dino Zoff 1968–1983 112 0
6 Daniele De Rossi 2004–iki dabar 106 18
8 Gianluca Zambrotta 1999–2010 98 2
7 Giacinto Facchetti 1963–1977 94 3
9 Alessandro Del Piero 1995–2008 91 27
10 Giorgio Chiellini 2004–iki dabar 88 7

Paryškinti šiuo metu žaidžiantys žaidėjai.

Rinktinės sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Sudėtis UEFA Euro 2016 turnyrui.

Sudėtis atnaujinta 2016 m. gegužės 29 d.

Nr. Poz. Žaidėjas Gimimo data Rungt. Klubas
1 GK Gianluigi Buffon 1978 m. sausio 28 d. (38 metai) 157 Italija Juventus (kapitonas)
12 GK Salvatore Sirigu 1987 m. sausio 12 d. (29 metai) 15 Prancūzija Paris Saint-Germain
13 GK Federico Marchetti 1983 m. vasario 7 d. (33 metai) 11 Italija Lazio
2 DF Mattia De Sciglio 1992 m. spalio 20 d. (23 metai) 22 Italija Milan
3 DF Giorgio Chiellini 1984 m. rugpjūčio 14 d. (32 metai) 83 Italija Juventus
4 DF Matteo Darmian 1989 m. gruodžio 2 d. (26 metai) 22 Anglija Manchester United
5 DF Angelo Ogbonna 1988 m. gegužės 23 d. (28 metai) 10 Anglija West Ham United
15 DF Andrea Barzagli 1981 m. gegužės 8 d. (35 metai) 55 Italija Juventus
19 DF Leonardo Bonucci 1987 m. gegužės 1 d. (29 metai) 56 Italija Juventus
6 MF Antonio Candreva 1987 m. vasario 28 d. (29 metai) 37 Italija Lazio
8 MF Alessandro Florenzi 1991 m. kovo 11 d. (25 metai) 16 Italija Roma
10 MF Thiago Motta 1982 m. rugpjūčio 28 d. (34 metai) 25 Prancūzija Paris Saint-Germain
14 MF Stefano Sturaro 1993 m. kovo 9 d. (23 metai) 0 Italija Juventus
16 MF Daniele De Rossi 1983 m. liepos 24 d. (33 metai) 102 Italija Roma
18 MF Marco Parolo 1985 m. sausio 25 d. (31 metai) 19 Italija Lazio
21 MF Federico Bernardeschi 1994 m. vasario 16 d. (22 metai) 3 Italija Fiorentina
22 MF Stephan El Shaarawy 1992 m. spalio 27 d. (23 metai) 18 Italija Roma
23 MF Emanuele Giaccherini 1985 m. gegužės 5 d. (31 metai) 24 Italija Bologna
7 FW Simone Zaza 1991 m. birželio 25 d. (25 metai) 10 Italija Juventus
9 FW Graziano Pellè 1985 m. liepos 15 d. (31 metai) 12 Anglija Southampton
11 FW Ciro Immobile 1990 m. vasario 20 d. (26 metai) 12 Italija Torino
17 FW Éder 1986 m. lapkričio 15 d. (29 metai) 10 Italija Internazionale
20 FW Lorenzo Insigne 1991 m. birželio 4 d. (25 metai) 9 Italija Napoli

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]