Italijos vyrų futbolo rinktinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Figc new100.gif
Asociacija
Federazione Italiana Giuoco Calcio
Treneris
Italija Cesare Prandelli
Daugiausiai įvarčių įmušė
Gigi Riva (35)
Daugiausia rungtynių žaidė
Gianluigi Buffon (137)
Apranga namuose
Apranga svečiuose
Pirmosios rungtynės
Italija Italija 6:2 Bolivija Bolivija
(Milanas; 1910 m. gegužės 15 d.)
Pergalė didžiausiu skirtumu
Italija Italija 9:0 JAV Jungtinės Amerikos Valstijos
(Brentfordas; 1948 m. rugpjūčio 2 d.)
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu
Vengrija Vengrija 7:1 Italija Italija
(Budapeštas; 1924 m. rugpjūčio 6 d.)
Pasaulio čempionatas
Dalyvauta: 16 (Pirmas kartas: 1934)

Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1934 m., 1938 m., 1982, 2006

Europos čempionatas
Dalyvauta: 9 (Pirmas kartas: 1968 m.)

Geriausi rezultatai: 1 vieta, 1968 m.

Italijos vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, atstovaujanti Italijai. Viena sėkmingiausių futbolo rinktinių, keturis kartus laimėjusi pasaulio čempionatą, vieną Europos čempionatą bei vieną kartą iškovojusi olimpinius aukso medalius. Pasaulio čempionatų finaluose žaidė 5 kartus, dar tris kartus pateko į pusfinalį, nuo 1934 m. tik vieną kartą nedalyvavo finaliniame pasaulio čempionato etape.

Tradicinės komandos spalvos (kaip ir visų Italijos sporto šakų atstovų, išskyrus autosportą) yra mėlyna (itališkai azzuro), nuo šio pavadinimo komanda vadinama Azzurri.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nedalyvavusi pirmajame pasaulio čempionate, Italijos rinktinė laimėjo Italijoje 1934 m. surengtą antrąjį bei Prancūzijoje 1938 m. surengtą trečiąjį čempionatus. 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse Italijos komanda iškovojo aukso medalius.

Po antrojo pasaulinio karo komanda nebežaidė taip sėkmingai. 1949 m. aviakatastrofoje žuvus visiems stipriausio Italijos klubo Torino FC žaidėjams, rinktinės sudėtis labai susilpnėjo ir 1950 metų pasaulio čempionate rinktinė iškrito po pirmojo etapo. Pirmame etape Italijai čempionatas baigėsi ir 1954 m., į 1958 m. čempionatą rinktinė nepateko neįveikusi atrankos, 1962 m. ir 1966 m. čempionatuose vėl iškrito po pirmojo etapo.

1968 m. komanda pirmą kartą dalyvavo Europos čempionate, kur pateko į finalą, finale sužaidė lygiosiomis su Jugoslavijos komanda, pakartotinai žaistose finalo rungtynėse laimėjo 2:0 ir iškovojo pirmąją vietą. 1970 metų pasaulio čempionate italai pusfinalyje po vienų dramatiškiausių XX amžiaus futbolo rungtynių po pratęsimo 4:3 įveikė Vakarų Vokietiją, o finale pralaimėjo Brazilijos komandai 4:1. 1974 metų pasaulio čempionate Italija iškrito po pirmo etapo, o 1978 metų čempionate užėmė ketvirtąją vietą.

1982 m. pasaulio čempionate italai trečią kartą tapo čempionais, finale 3:1 nugalėję Vakarų Vokietijos komandą, šiame čempionate Paolo Rossi įmušė 6 įvarčius ir buvo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. 1990 m. užėmė trečią, o 1994 m. – antrąją vietą.

2006 m. pasaulio čempionate Vokietijoje grupės varžybose įveikė Ganos ir Čekijos rinktines bei lygiosiomis sužaidė su JAV komanda. Aštuntfinalyje žaidė prieš Australijos komandą, šiose rungtynėse australai prasižengė italų baudos aikštelėje paskutinę rungtynių minutę ir Francesco Totti realizavus 11 m baudinį italai iškovojo pergalę 1:0. Ketvirtfinalyje po įnirtingos kovos italai nugalėjo Ukrainos komandą 3:0. Pusfinalyje Italija susitiko su Vokietijos komanda, per rungtynių pagrindinį laiką nei viena komanda neįmušė įvarčių, antrojo pratęsimo paskutinėmis minutėmis Fabio Grosso ir Alessandro Del Piero įmušė po įvartį ir Italija šeštą kartą pateko į pasaulio čempionato finalą. Finale sužaidė lygiosiomis 1:1 prieš Prancūzijos rinktinę, o baudinių serijoje tiksliai mušė visus 5 smūgius ir nugalėjo 5:3, ketvirtą kartą tapdami čempionais.

2008 m. birželį dalyvavo Austrijoje ir Šveicarijoje vykusiame 13-tame Europos futbolo čempionate. Grupės rungtynėse susitiko su Olandija, Prancūzija ir Rumunija. Po pralaimėjimo 0-3 olandams sekė lygiosios 1-1 su rumunais ir 2-0 pergalė prieš prancūzus. Ketvirtfinalyje italai susitiko su ispanais. Rungtynės ir pratęsimas baigėsi lygiosiomis, o baudinių seriją 2-4 laimėjo ispanai. Praėjus savaitei po čempionato pabaigos buvo paskelbta, kad nutraukiama sutartis su treneriu Roberto Donadoni, o į jo vietą sugrįžta buvęs rinktinės treneris Marcello Lippi.[1]

Atrankoje į 2010 m. XIX pasaulio futbolo čempionatą Italijos rinktinė grupėje užėmė pirmąją vietą, pelniusi 7 pergales ir 3 rungtynes sužaidusi lygiosiomis. Grupėje aplenkė Airijos, Bulgarijos, Kipro, Juodkalnijos ir Gruzijos rinktines.

Gruodžio 4 d. ištraukti burtai lėmė, kad Italijos rinktinė pateko į F grupę, kurioje žaidė kartu su Paragvajaus, Naujosios Zelandijos ir Slovakijos rinktinėmis.[2]. Šis čempionatas tuometiniams pasaulio čempionams susiklostė labai nesėkmingai – sužaista lygiosiomis su Paragvajumi ir N. Zelandija, o lemiamas varžybas su Slovakija italai po atkaklios kovos pralaimėjo rezultatu 2:3. Italai grupėje liko paskutiniai ir į kitą etapą nepateko. Tai buvo prasčiausias Italijos rinktinės pasirodymas nuo 1974 m. Taip pat šis pasirodymas buvo pirmas kartas istorijoje, kai Italijos rinktinė pasaulio čempionato finaliniame etape nepelnė nei vienos pergalės.

Po pasaulio čempionato trenerį M. Lippi pakeitė Cesare Prandelli. Šis pakeitimas jau buvo numatytas prieš čempionatą ir nebuvo nulemtas prastų rezultatų. Naujojo trenerio debiutinėse rungtynėse Italijos rinktinė pralaimėjo Dramblio Kaulo Kranto rinktinei. Atrankoje į 2012 m. Europos futbolo čempionatą Italija baigė pralaimėjimų seriją ir nugalėjo Estijos rinktinę 2-1.

Atrankoje į 2012 m. XIV Europos futbolo čempionatą Italijos rinktinė pateko į C grupę. Joje pelnė 8 pergales ir du kartus sužaidė lygiosiomis. To užteko lengvai užimti pirmąją vietą ir patekti į Europos čempionatą, kuris vyks Lenkijoje ir Ukrainoje.

Ištraukus čempionato burtus, Italija pateko į C grupę, kurioje lygiosiomis 1:1 sužaidė su Ispanija bei Kroatija ir rezultatu 2:0 nugalėjo Airijos rinktinę. Italija užėmė antrąją vietą grupėje ir ketvirtfinalyje susitiko su D grupės nugalėtoja Anglija. Kadangi ir po dviejų pratęsimų rezultatas tebebuvo lygus (0:0), prireikė baudinių serijos, kurią Italija laimėjo rezultatu 4:2. Pusfinalyje komanda rezultatu 2:1 įveikė Vokietijos rinktinę ir pateko į čempionato finalą. Abu įvarčius pelnė M. Balotelli.

Turnyro finale Kijeve italai susitiko su Ispanijos rinktine. Jau per pirmą kėlinį ispanai sugebėjo įmušti 2 įvarčius. Antrame kėlinyje italai nesugebėjo pasipriešinti ir praleido dar du įvarčius. Finalas pasibaigė rezultatu 0 – 4, o Italija po 12 m. pertraukos vėl tapo Europos vicečempione.

Dalyvavimas pasaulio čempionatuose[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1930 – nedalyvavo
  • 1934 – 1 vieta
  • 1938 – 1 vieta
  • 1950 – I etapas
  • 1954 – I etapas
  • 1958 – neįveikė atrankos
  • 1962 – I etapas
  • 1994 – 2 vieta
  • 1998 – ketvirtfinalis
  • 2002 – aštuntfinalis
  • 2006 – 1 vieta
  • 2010 – I etapas
  • 2014 – pateko

Dalyvavimas Europos čempionatuose[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1960 – nedalyvavo
  • 1964neįveikė atrankos
  • 19681 vieta
  • 1972neįveikė atrankos
  • 1976neįveikė atrankos
  • 1980 – 4 vieta
  • 1984neįveikė atrankos
  • 1988 – pusfinalis
  • 1992neįveikė atrankos
  • 1996 – I etapas
  • 2000 – 2 vieta
  • 2004 – I etapas
  • 2008 – ketvirtfinalis
  • 2012 – 2 vieta

Dalyvavimas FIFA Konfederacijų taurėje[taisyti | redaguoti kodą]

  • 1992–2005 – nedalyvavo
  • 2009 – I etapas
  • 2013 – 3 vieta

Pasiekimai[taisyti | redaguoti kodą]

FIFA pasaulio čempionai: 4 kartus

Europos čempionai: 1

Vasaros Olimpiados čempionai: 1

Centrinės Europos čempionai: 2

  • 1927-30, 1933-35

Pasaulio karių lygos čempionai: 8

Pasaulio sporto apdovanojimas „Metų komanda“

Daugiausiai įvarčių pelnę žaidėjai[taisyti | redaguoti kodą]

2013 m. kovo 21 d. duomenys:

# Žaidėjas Metai Įvarčiai (rungtynės) Įvarčiai per rungtynes
1 Luigi Riva 1965–1974 35 (42) 0.83
2 Giuseppe Meazza 1930–1939 33 (53) 0.62
3 Silvio Piola 1935–1952 30 (34) 0.88
4 Roberto Baggio 1988–2004 27 (56) 0.48
Alessandro Del Piero 1995—2008 27 (91) 0.28
6 Adolfo Baloncieri 1920–1930 25 (47) 0.53
Filippo Inzaghi 1997–2007 25 (57) 0.44
Alessandro Altobelli 1980–1988 25 (61) 0.41
9 Christian Vieri 1997–2005 23 (49) 0.47
Francesco Graziani 1975–1983 23 (64) 0.36

Daugiausiai rungtynių sužaidę žaidėjai[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiausiai rungtynių už Italijos rinktinę yra sužaidęs komandos kapitonas vartininkas Gianluigi Buffon. 2013 m. spalio 15 d. duomenys.

# Žaidėjas Aktyvūs metai Rungtynių skaičius Įvarčiai
1 Gianluigi Buffon 1997–iki dabar 137 0
2 Fabio Cannavaro 1997–2010 136 2
3 Paolo Maldini 1988–2002 126 7
4 Dino Zoff 1968–1983 112 0
5 Andrea Pirlo 2002–iki dabar 105 13
6 Gianluca Zambrotta 1999–2010 98 2
7 Giacinto Facchetti 1963–1977 94 3
8 Daniele De Rossi 2004–iki dabar 93 15
9 Alessandro Del Piero 1995–2008 91 27
10 Marco Tardelli 1976–1985 81 6
Franco Baresi 1982–1994 81 1
Giuseppe Bergomi 1982–1998 81 6

Paryškinti šiuo metu žaidžiantys žaidėjai.

Rinktinės sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Sudėtis registruota paskutinėms 2014 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynėms su Danijos ir Armėnijos rinktinėmis.

Sudėtis atnaujinta 2013 m. spalio 15 d..

Nr. Poz. Žaidėjas Gimimo data Rungt. Klubas
1 GK Gianluigi Buffon 1978 m. sausio 28 d. (36 metai) 137 Italija Juventus
12 GK Federico Marchetti 1983 m. vasario 7 d. (31 metai) 11 Italija Lazio
22 GK Salvatore Sirigu 1987 m. sausio 12 d. (27 metai) 6 Prancūzija Paris Saint-Germain
3 DF Giorgio Chiellini 1984 m. rugpjūčio 14 d. (29 metai) 67 Italija Juventus
19 DF Leonardo Bonucci 1987 m. gegužės 1 d. (26 metai) 34 Italija Juventus
6 DF Federico Balzaretti 1981 m. gruodžio 6 d. (32 metai) 16 Italija Roma
7 DF Ignazio Abate 1986 m. lapkričio 12 d. (27 metai) 16 Italija Milan
5 DF Andrea Ranocchia 1988 m. vasario 16 d. (26 metai) 11 Italija Internazionale
13 DF Davide Astori 1987 m. sausio 7 d. (27 metai) 7 Italija Cagliari
24 DF Manuel Pasqual 1982 m. kovo 13 d. (32 metai) 3 Italija Fiorentina
2 DF Lorenzo De Silvestri 1988 m. gegužės 23 d. (25 metai) 2 Italija Sampdoria
21 MF Andrea Pirlo 1979 m. gegužės 19 d. (34 metai) 105 Italija Juventus
18 MF Riccardo Montolivo 1985 m. sausio 18 d. (29 metai) 54 Italija Milan
8 MF Claudio Marchisio 1986 m. sausio 19 d. (28 metai) 40 Italija Juventus
14 MF Alberto Aquilani 1984 m. liepos 7 d. (29 metai) 33 Italija Fiorentina
24 MF Emanuele Giaccherini 1985 m. gegužės 5 d. (28 metai) 17 Anglija Sunderland
26 MF Alessandro Diamanti 1983 m. gegužės 2 d. (30 metų) 16 Italija Bologna
MF Thiago Motta 1982 m. rugpjūčio 28 d. (31 metai) 16 Prancūzija Paris Saint-Germain
MF Antonio Candreva 1987 m. vasario 28 d. (27 metai) 16 Italija Lazio
MF Alessio Cerci 1987 m. liepos 23 d. (26 metai) 7 Italija Torino
4 MF Marco Verratti 1992 m. lapkričio 5 d. (21 metai) 4 Prancūzija Paris Saint-Germain
MF Andrea Poli 1989 m. rugsėjo 29 d. (24 metai) 3 Italija Milan
MF Alessandro Florenzi 1991 m. kovo 11 d. (23 metai) 4 Italija Roma
11 FW Alberto Gilardino 1982 m. liepos 5 d. (31 metai) 57 Italija Genoa
FW Giuseppe Rossi 1987 m. vasario 1 d. (27 metai) 28 Italija Fiorentina
9 FW Mario Balotelli 1990 m. rugpjūčio 12 d. (23 metai) 27 Italija Milan
17 FW Pablo Osvaldo 1986 m. sausio 12 d. (28 metai) 12 Anglija Southampton
FW Lorenzo Insigne 1991 m. birželio 4 d. (22 metai) 4 Italija Napoli

Paskutiniai rezultatai ir artėjančios rungtynės[taisyti | redaguoti kodą]

Data Vieta Priešininkas Rezultatas Varžybos
2013 m. vasario 6 d. Amsterdamas, Olandija Olandija 1 – 1 Draugiškos rungtynės
2013 m. kovo 21 d. Ženeva, Šveicarija Brazilija 2 – 2 Draugiškos rungtynės
2013 m. kovo 26 d. Takalis, Malta Malta 2 – 0 2014 m. pasaulio čempionato atranka
2013 m. gegužės 31 d. Praha, Čekija Čekija 0 – 0 2014 m. pasaulio čempionato atranka
2013 m. birželio 11 d. Rio de Žaneiras, Brazilija Haitis 2 – 2 Draugiškos rungtynės
2013 m. birželio 16 d. Rio de Žaneiras, Brazilija Meksika 2 – 1 2013 m. FIFA konfederacijų taurė
2013 m. birželio 19 d. Resifė, Brazilija Japonija 4 – 3 2013 m. FIFA konfederacijų taurė
2013 m. birželio 22 d. Salvadoras, Brazilija Brazilija 2 – 4 2013 m. FIFA konfederacijų taurė
2013 m. birželio 27 d. Fortaleza, Brazilija Ispanija 0 – 0 (prat.)
6 – 7 po baudinių serijos
2013 m. FIFA konfederacijų taurės pusfinalis
2013 m. birželio 30 d. Salvadoras, Brazilija Urugvajus 2 – 2 (prat.)
3 – 2 po baudinių serijos
2013 m. FIFA konfederacijų taurė (dėl 3 vietos)
2013 m. rugpjūčio 14 d. Roma, Italija Argentina Draugiškos rungtynės
2013 m. rugsėjo 6 d. Palermas, Italija Bulgarija 1 – 0 2014 m. pasaulio čempionato atranka
2013 m. rugsėjo 10 d. Turinas, Italija Čekija 2 – 1 2014 m. pasaulio čempionato atranka
2013 m. spalio 11 d. Kopenhaga, Danija Danija 2 – 2 2014 m. pasaulio čempionato atranka
2013 m. spalio 15 d. Neapolis, Italija Armėnija 2 – 2 2014 m. pasaulio čempionato atranka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]