Kražių kolegijos biblioteka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kražių kolegijos vieta

Kražių kolegijos biblioteka – biblioteka, įsteigta 1608 m. jėzuitų misijoje Kražiuose, viena didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bibliotekų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biblioteka įsteigta 1608 m. jėzuitų misijoje Kražiuose, nuo 1615 m. veikė jėzuitų rezidencijoje, nuo – 1618 m. Kražių kolegijoje. 1655 m. biblioteką sunaikino į Kražius įsiveržusi Švedijos kariuomenė, bet fondai buvo greitai atkurti. Panaikinus jėzuitų ordiną, 17731797 m. biblioteka priklausė Edukacinės komisijos apygardos mokyklai, 17971817 m. – Kolainių karmelitų apskrities mokyklai, 18171844 m. – Vilniaus universiteto gimnazijai; 1844 m. perkelta į Kauną.

Žemaičių vyskupų ir kitų remiamai bibliotekai išlaikyti bajorai Voderackiai 1679 m. skyrė 1000 auksinų, Švechovskiai, Dausinai ir Danovskiai 1691 m. apie 1 % metinių pajamų nuo 7 valakų žemės. Biblioteką prižiūrėjo kolegijos rektorius, vėliau mokyklos prefektas. Biblioteka rūpinosi Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Saliamonas Mozerka Slavočinskis, Dionizas Poška, Simonas Stanevičius, Liudvikas Adomas Jucevičius, Motiejus Valančius (yra išlikusių knygose įrašytų jo pastabų).

Fondai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kražių kolegijos bibliotekos fondų pagrindą sudarė Žemaičių vyskupų M. Giedraičio (daugiau, kaip 100 t.), M. Paco (238 t.), klebonų B. Švechovskio, J. Stravinskio, P. Tarvainio, kanauninko J. Gardiškio, pasauliečio A. Korfo dovanotos knygos.

XVIII a. pabaigoje Kražių kolegijos biblioteka buvo padalyta į 35 skyrius, tarp jų – Pamokslų (294 t.), Asketikos (269 t.), Retorikos (147 t.), Poezijos (190 t.), Jėzuitikos (189 t.), Pasaulietinės istorijos (157 t.) ir kt. skyriai, juose daugiausia buvo knygos lotynų kalba.

18171844 m. biblioteką papildė Vilniaus universiteto, mokyklos direktoriaus I. Daujoto, globėjo M. Chlevinskio, auklėtinių Z. Nemčevskio, P. Kontrimo ir kitų dovanotos knygos. 1803 m. biblioteka turėjo 3264 t., 1828 m. – 4809 t., 1835 m. – 5327 t., 1840 m. – 5879 tomus. 1803 m. Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos skyriuje buvo 16 knygų lietuvių kalba (M. Daukšos Postilė 1599 m., Lenkiškos ir lietuviškos evangelijos 1647 m.), lituanistiniai A. Guaninio, A. Kojalavičiaus-Vijūko, S. Rostovskio veikalai.

XIX a. padaugėjo knygų lenkų, prancūzų ir rusų kalbomis, pradėta komplektuoti gamtos, fizikos ir matematikos veikalus. 18261827 m. Fizikos ir matematikos skyriuje buvo 411 t., Moralės ir teisės – 2822 t., Istorijos ir geografijos – 462 t., Literatūros – 773 tomai. Paskutiniaisiais gyvavimo metais bibliotekoje buvo apie 10 000 egzempliorių spaudinių.

Likvidavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1844 m. Kražių gimnaziją ir biblioteką perkėlus į Kauną senosios bibliotekos kolekcijos rinkinys (2800 t.), kaip netinkamas mokyklai, buvo atskirtas ir atiteko Žemaičių kunigų seminarijos bibliotekai, dalį knygų pasiėmė Raseinių stačiatikių dvasininkija, didesniąją inkunabulų dalį – Vilniaus švietimo apygardos globėjas. 1870 m. iš Kauno gimnazijos dalis knygų perduota Vilniaus apskrities (dab. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka), Kauno apskrities viešajai (čia saugoma 189 t.) bibliotekoms, vėliau kitos knygos – universitetų bibliotekoms. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arvydas PacevičiusKražių kolegijos biblioteka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 744 psl.