Ki (mitologija)

Ki (šum. 𒆠 = KI – „žemė“) – šumerų žemės deivė, moteriškasis dangaus (An) atitikmuo.^[1] Ki kultas nėra paliudytas, manoma, jog Ki buvo ne tiek deivė, kiek teologinė sąvoka.^[2]

Dievavardžių sąrašuose minima tik kosmogoniniame kontekste. Ankstyvoje dievų sąrašo An = Anum versijoje atsispindi tradicija, pagal kurią Dangaus ir Žemės motina (^dama-ù.tu.an.ki) buvo deivė Namu, simbolizuojanti požeminius vandenis.^[2]^[1] Dangui ir Žemei savo ruožtu gimusi pirmoji dievų karta, tarp jų ir Enlilis. Panaši tradicija aptinkama ir vėlesnių laikų kosmogoniniame babiloniečių epe „Enuma Eliš“, pasak kurio, iš pirmapradžių Apsu ir Tiamat atsiradę Lahmu ir Lahamu, o iš pastarųjų – Anšaras ir Kišara.^[2] Kai kuriuose šumerų pasakojimuose minima, jog An sueina su Ki, o iš šios sąjungos atsiranda įvairūs augalai. Pasak Lugale poemos, iš An ir Ki sąjungos gimsta demonas Asagas.^[1] Pasakojimo „Gilgamešas, Enkidu ir požemio pasaulis“ įžangoje minima, kad „Enlilis nusinešęs Žemę“.^[2]

Vėlesnėje dievų sąrašo An = Anum versijoje Enlilio protėviais įvardijama penkiolika porų. Viena iš jų – En.ki ir Nin.ki, kurių vardai šiuo atveju reiškia Viešpats ir Viešpatė Žemė. Skirtingai nuo Enkio, vienos svarbiausių šumerų dievybių, Nin.ki, manoma, buvo tik šiam sąrašui dirbtinai sukurtas moteriškasis jo atitikmuo.^[2]

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 112–113. ISBN 978-0-292-70794-8.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 104. ISBN 9781134641024.

[Black-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 112–113. ISBN 978-0-292-70794-8.

[Leick-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 104. ISBN 9781134641024.

[1]

[2]