Katė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Felis catus
Katė (Felis catus)
Naminė katė (Felis catus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Katiniai
(Wikispecies-logo.svg Felidae)
Pošeimis: Mažosios katės
(Wikispecies-logo.svg Felinae)
Gentis: Felis
(Wikispecies-logo.svg Felis)
Rūšis: Naminė katė
(Wikispecies-logo.svg Felis catus)
Binomas
Felis catus
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Felis catus domestica
  • Felis silvestris catus

Katė, naminė katė (lot. Felis catus) – katinių šeimos, Felis genties naminis, plėšrusis žinduolis, žmonių išplatintos ir auginamos visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Katė yra mėsėdis plėšrūnas, gali medžioti daugiau nei 1000 rūšių smulkių ir nedidelių gyvūnų. Be žmonių priežiūros naminės katės sulaukėja, sėkmingai išgyvena laisvėje, dauginasi ir kartais sudaro ištisas sulaukėjusių kačių kolonijas.

Katės ir žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naminės katės ir žmogaus santykiai laikomi abipusiais (mutualistiniais).

Prijaukinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kates žmonės prijaukino maždaug 8000-3000 m. pr. m. e.[1]. Naujausi šaltiniai teigia, kad naminės katės daugiausia kilusios iš prijaukintų afroazinių kačių (Felis lybica) rūšies Felis lybica lybica porūšio populiacijos gyvenusios Mesopotamijoje[2]. Šaltiniai teigia, kad pirmosios katės buvo prijaukintos Kipre, maždaug 7000-6000 m. pr. m. e., anot dar kitų šaltinių Senovės Egipte apie 3500 m. pr. m. e. 2004 m. archeologai Kipre atkasė kapą, kuriame greta vienas kito palaidotas žmogus ir katė, šis kapas datuojamas 9500 metų [3].

Lietuvoje randamos tik nuo 1390 metų (Kernavėje).

Garbinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katės Senovės Egipte laikytos šventomis. Jų deivė – Basta. Naminės katės žinomos Senovės Graikijoje ir Romoje.

Nauda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katės laikomos ne tik kaip naminiai gyvūnai, atliekantys smulkių graužikų naikinimo funkciją, bet ir kaip augintiniai namuose. Manoma, kad nauda iš kačių pranoko žalą, kurią kėlė šio laukinio gyvūno jaukinimas, kadangi žmonių maisto saugyklose medžioja peles ir žiurkes. Skirtingai nuo šunų, kurie irgi gali gaudyti peles, katės neėda grūdų, vaisių ir daržovių[reikalingas šaltinis].

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naminės katės paprastai išgyvena nuo 14 iki 20 metų, nors nemažai yra kačių sulaukusių ir 19-27 metų. 2018 m. duomenimis, seniausia žinoma katė (patelė) yra „Creme Puff“, gimusi 1967 m. rugpjūčio 3 d., išgyveno 38 metus ir 3 dienas[4]. Paprastai ilgiau išgyvena katės, neišleidžiamos į lauką (mažesnė mirtinos traumos tikimybė), taip pat kastruotos katės, jeigu šios nenutunka. Tačiau ir namie katėms kyla pavojų – nuodingos gėlės, elektroninė technika. Tuo tarpu pabūti gryname ore katėms labai naudinga. Jei katę per pasivaikščiojimą lydi ir saugo šeimininkas, nemalonumų rizika taip pat minimali.

Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katė paprastai sveria tarp 2,5 kg ir 7 kg, kai kurių veislių katės (pvz., Meino meškėnas, ang., Maine Coon) gali sverti iki 12 kg, o dėl peršėrimo kai kurių svoris pasiekia iki 23 kg. Suaugusios katės ilgis nuo nosies galiuko iki uodegos galiuko paprastai siekia 50 cm, ilgiausias žinomas meinkūnų veislės katinas buvo 123 cm ilgio. Paprastai patinai yra didesni ir sunkesni, dydis taip pat priklauso nuo veislės. Tačiau dydžio skirtumai tarp kačių veislių yra mažesni nei tarp šunų. Mažiausių naminių kačių veislė – Singapūro katės.

Skeletas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katės skeletą sudaro apie 230 kaulų. Kaukolė nedidelė, smegeninė dalis didesnė nei veidinės dalies kaulai. Suaugusi katė turi 30 dantų. Kačiukams pieniniai dantys keičiasi į nuolatinius iki 7 mėnesių amžiaus, o iškritę pieniniai dantys paprastai praryjami.

Judėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katės nagas

Katės vaikščioja ne pilna pėda, o tik pirštais. Skirtingai nuo daugumos kitų žinduolių, katė eidama vienu metu perkelia abi tos pačios pusės kojas. Pėdas katė stato beveik į prieš tai buvusios pėdos vietą.

Kaip ir visų katinių (išskyrus gepardą), kačių nagai pilnai įtraukiami. Normaliai (atsipalaidavusios katės) nagai yra įtraukti, tai apsaugo juos nuo nudilimo ir leidžia tyliau vaikščioti. Prireikus (medžioklė, gynyba, lipimas, slydimas ir pan.) katė nagus išleidžia (gali išleisti ir tik vienos letenos nagus).

Priekinėje letenoje yra 5 nagai (penktasis, nykščio, nagas yra aukščiau nei kiti 4), o užpakalinėje – 4.

Už katės pusiausvyros pojūtį atsako vidinėje ausyje esantis vestibiuliarinis aparatas. Kačių pusiausvyros pojūtis gerai išvystytas, jos be baimės sėkmingai juda stogų atbrailomis, tvoromis, medžių šakomis. Krisdama katė visą kūną (pirmiausia priekinę, o vėliau užpakalinę kūno dalį) subalansuoja taip, kad nusileistų ant letenų (arba ant pilvo). Šiam balansavimui reikia laiko, manoma, kad katė spėja subalansuoti savo kūną, jei aukštis, iš kurio krentama, ne žemesnis nei 90 cm. Sėkmingą nusileidimą lemia katės kūno lankstumas ir pusiausvyros pojūtis, kaulų ir letenų struktūra bei atsipalaidavimas kritimo metu. Yra žinoma, kad katės dažnai iškrenta iš didelio aukščio (pvz., 9 namo aukšto) ir nusileidžia be traumų.

Dauguma kačių mėgsta laipioti ir būti aukštai. Šis aukščio pomėgis aiškinamas įvairiai: iš aukštai katė gali stebėti savo teritoriją, užlipus aukštai galima pasislėpti arba medžioti (šuoliu žemyn ant aukos), buvimas aukštai gali suteikti saugumo ir prestižo jausmą.

Verta paminėti, kad ne visos katės nemėgsta vandens. Pasitaiko nemažai atvejų, kai katės savo noru plaukioja bei gaudo nedideles žuvis. Kačių baimė vandeniui aiškinama tuo, kad šioms nemalonu sušlapti ir šalti.

Medžiagų apykaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taupydamos energiją, katės miega daugiau nei dauguma kitų gyvūnų (ypač daug miega senos katės); vidutiniškai per parą katė miega 12-16 valandų. Katės yra naktiniai gyvūnai, dėl to jos aktyvesnės vakarais ir anksti ryte, nei dieną.

Normali katės kūno temperatūra yra tarp 38 ir 39 °C. Normalus širdies ritmas yra tarp 140–220 dūžių per minutę (priklauso nuo katės susijaudinimo), ramios katės širdies ritmas yra tarp 150–180 dūžių.

Jutimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katę galima laikyti itin gerais jutimais pasižyminčiu žinduoliu. Katės turi gerai išvystytą regą, klausą, skonį ir lytėjimą. Kačių uoslė yra gana prasta (pvz., palyginus su pelės arba šuns uosle), tačiau geresnė nei žmogaus.

Rega[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lyginant su žmogumi, katės daug geriau mato naktį, bet prasčiau – dieną. Katės akies geltonojoje dėmėje nėra centrinės duobutės (fovea), vietoje jos yra matymo diskas, kuriame yra kūgeliai. Akies tinklainėje stiebelių 25 kartus daugiau nei kūgelių (katė – naktinis plėšrūnas, todėl jai svarbesni matymą silpnoje šviesoje lemiantys stiebeliai). Už tinklainės katės akyje yra specialus sluoksnis tapetum lucidum, kuris atspindi šviesą į tinklainę – tai pagerina regą esant prastam apšvietimui, tačiau sumažina regėjimo aštrumą ryškioje šviesoje. Katės akis pagauna 7 kartus silpnesnę šviesą nei žmogaus akis (tačiau absoliučioje tamsoje katė matyti negali).

Kad akis būtų apsaugota nuo per didelio ryškios šviesos srauto, katės vyzdys gali keisti formą – ryškiame apšvietime jis ne apvalus, o vertikaliai pailgas.

Katės akis turi trečiąjį voką, uždengiantį akį iš šono. Jis apvalo akies rageną nuo dulkių, ją drėkina. Trečiąjį voką galima matyti, kai katė miega atmerktomis akimis arba, kai ji yra pavargusi.

Katės regėjimo laukas yra apie 200° (plg. žmogaus – 180°). Kaip ir kitų plėšrūnų, akys yra galvos priekyje, tai susiaurina regėjimo lauką, bet pagerina gylio (atstumo iki objekto) suvokimą. Manoma, kad katės skiria pagrindines spalvas.

Kačių akys būna įvairių spalvų, dažniausiai žalios, mėlynos arba oranžinės.

Klausa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kačių klausos diapazonas platesnis nei žmogaus (t. y. jos gali girdėti infragarsą ir ultragarsą), apima nuo 10 Hz iki 80 000 Hz. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kačiukai gali girdėti iki 100 000 Hz garsą. Katės klausos nerve yra apie 52 000 nervinių galūnių (plg. žmogaus – 31 000).

Kačių klausa yra kryptinė, t. y. katės ausies kaušelis gali būti pasuktas garso kryptimi. Abiejų ausų kaušeliai gali būti judinami nepriklausomai vienas nuo kito. Katė taip pat gali nustatyti garso šaltinio vietą (pvz., garso šaltinį 1 m atstumu katė gali lokalizuoti 7,5 cm tikslumu).

Uoslė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katės uoslė maždaug 14 kartų geresnė nei žmogaus (katės nosyje yra dvigubai daugiau jautriųjų ląstelių), tačiau silpnesnė nei šunų. Burnos ertmės viršuje esantis Jakobseno organas (kitaip – vomeronazalinis organas) katei leidžia užuosti kvapus iškvepiant.

Lytėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lytėjimo organo funkciją atlieka ūsai (lot. Vibrissae), kurie išsidėstę iš abiejų pusių virš viršutinės lūpos, virš akių, pasmakrėje, uodegoje ir ant letenų. Sfinksai (kačių veislės be kailio) gali turėti normalius, trumpus ūsus arba visai jų neturėti.

Ūsai yra tiek orientacijos, tiek ir jutimo organas. Jie yra dvigubai storesni už plaukus, jų šaknys – trigubai giliau. Ūsuose yra daug nervinių galūnių, ūsai suteikia daug informacijos ne tik apie tai, prie ko jie prisiliečia, bet ir apie oro judėjimą ir oro slėgį. Ūsais katė gali nustatyti objekto buvimą, dydį ir formą, jo nematydama ir prie jo neprisiliesdama. Nukirpus katei ūsus, ji dienos šviesoje sunkiai orientuotųsi net gerai pažįstamoje patalpoje.

Informaciją iš ūsų gaunanti smegenų žievės dalis panaši į tą, kuri atsakinga už regėjimą, dėl to katės suvokimas per ūsus iš esmės panašus į regėjimą.

Katės ūsai rodo ir katės nuotaiką: prispausti prie snukio ūsai reiškia agresiją, atstatyti pirmyn – draugiškumą arba smalsumą.

Katės oda ir kailis yra jautrūs. Katėms patinka švelnus glostymas, tačiau per stiprus glostymas arba glostymas prieš plauką katei sukelia skausmą arba diskomfortą, kurį sukelia elektrostatinis krūvis.

Skonis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Katė skonį jaučia uosle bei gerai išvystytais skonio receptoriais ant liežuvio, skiria rūgštų, kartų, karštą maistą. Manoma, kad dėl atitinkamo geno pažeidimo katės negali pajausti saldumo.

Elgesys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendravimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naminės katės reiškia savo jausmus ir poreikius garsais (miaukimu, murkimu, šnypštimu ar staugimu), kūno pozomis ir snukio išraiškomis, uodegos judėjimu, kandimu ir drėskimu. Katės sugeba pačios išmokti (arba dresiruojamas) klausyti paprastų komandų ir naudotis paprastais mechanizmais. Katės gali bendrauti daugiau nei 100 kūno kalbos pozų ar garsų - miaukimu, murkimu ir tt.

Nors paprastai katės laikomos „vienišėmis“, tačiau faktiškai kačių socialinis gyvenimas yra intensyvus. Nors katės pagrindinius poreikius (maisto paieška, gynyba) tenkina pavieniui, laukinės katės dažnai gyvena būriais.

Miaukimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdingas kačių skleidžiamas garsas (miaukimas arba, kitaip, kniaukimas) onomatopėjiškai daugumoje kalbų skamba kaip „miau“ arba panašiai (lietuviškai ir kiniškai – „miau“, angliškai „meow“). Tačiau kai kuriose kalbose šis garsas girdimas kitaip – pvz., korėjiečių „njaong“, arabų „mowa’a“ arba „naw“.

Katė gali miaukti įvairiomis intonacijomis (kurių priskaičiuojama iki 100), turinčiomis skirtingą prasmę. Kniaukimu katė gali reikšti skausmą, reikalauti žmogaus dėmesio (pvz., kad pašertų arba pažaistų), arba sveikintis. Kiek dažnai ir kaip katė kniauks, priklauso nuo jos charakterio. Maži kačiukai moka tik cypti (aukštu dažniu arba ultragarsu), vėliau garsas stiprėja ir žemėja. Kastruotų katinų miaukimas gali išlikti panašus į kačiuko cypimą.

Murkimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad murkimo garsą sukelia ritmiški impulsai katės gerklose. Dažniausiai katės murkia, kai yra patenkintos. Dažnai murkiama esant tarp kitų kačių – pvz., motinai suradus savo kačiukus, juos žindant. Kartais gali murkti serganti ar stipraus streso ištikta katė – manoma, kad tai gali būti būdas nusiraminimui.

Veislės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra daugybė kačių veislių, kurios skiriasi dydžiu, spalva, kailiu, kai kurios veislės yra beveik be kailio arba be uodegos.

2018 m. duomenimis, naminių kačių (Felis catus) veislių skaičius nurodomas įvairiai: Tarptautinė kačių draugija (The International Cat Association (TICA)), pripažysta 71 veislę[5], tarptautinė kačių federacija (Fédération Internationale Féline (FIF)), pripažysta 48 veisles[6], kačių mėgėjų draugija (The Cat Fanciers' Association (CFA)), pripažysta 41 veislę[7], Jungtinės Karalystės kačių mėgėjų valdančioji taryba (The Governing Council of the Cat Fancy (GCCF)), pripažysta 39 veisles[8].

Smulkiausios veislės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Singapūro katė - smulkiausia natūrali naminių kačių veislė

7 smulkiausių naminių kačių veislių sąrašas (pradedant nuo smulkiausios, eilės tvarka apytikrė):

  1. Singapūro katė (angl. Singapura Cat);
  2. Munčkinas (angl. Munchkin cat);
  3. Kornreksas (angl. Cornish Rex);
  4. Devonreksas (angl. Devon Rex);
  5. Pusiau ilgaplaukė Amerikos riestaausė katė (angl. American Curl);
  6. Siamo katė (angl. Siamese cat);
  7. Balio katė (angl. Balinese cat);

Stambiausios veislės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Meinkūnas - stambiausia natūrali naminių kačių veislė

10 stambiausių, įskaitant hibridinių arba mišrūnų naminių kačių veislių sąrašas (pradedant nuo stambiausių, eilės tvarka apytikrė):

  1. Savanos katė (angl. Savanah cat); Tai nėra tradicinė naminių kačių veislė, bet hibridas (Felis catus × Leptailurus serval). Savanos katės kilusios sukryžminus vieną servalų (Leptailurus serval) rūšies porūšį su su naminės katės (Felis catus) veisle. Dalyje šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, kaip kačių veislės nepripažysta joje pagrindinė veisles registruojanti kačių mėgėjų valdančioji taryba (The Governing Council of the Cat Fancy)[9].
  2. Meinkūnas (angl. Maine Coon);
  3. Chausis (angl. Chausie); Tai nėra tradicinė naminių kačių veislė, bet hibridas (Felis catus × Felis chaus). Šis hibridas kilo iš nendrinės katės (Felis chaus) rūšies vieno iš porūšių ir naminės katės (Felis catus) veislės.
  4. Ragdolas (angl. Ragdoll);
  5. Ragamufinas (angl. Ragamuffin);
  6. Norvegų miškinė katė (angl. Norwegian Forest Cat);
  7. Sibiro katė (angl. Siberian cat);
  8. Britų trumpaplaukė katė (angl. British Shorthair);
  9. Turkų van katė (angl. Turkish Van);
  10. Amerikos trumpauodegė katė (angl. American Bobtail);

Naminių kačių laukiniai protėviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lybinė afroazinė katė (Felis lybica lybica) sin. (Felis silvestris gordoni). Iš šio afroazinių kačių porūšio yra kilusios beveik visos naminės katės

Muziejai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulyje yra ne vienas kačių muziejus: Lietuvoje (Šiauliuose), Malaizijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje (Maskvoje), Nyderlanduose ir kt.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas katė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. smithsonianmag.com / Ask Smithsonian: Are Cats Domesticated? There is little genetic difference between a tabby and a wild cat, so scientists think the house cat is only domestic when it wants to be. By Alicia Ault, April 30, 2015
  2. repository.si.edu / A revised taxonomy of the Felidae. Special Issue, No 11 | Winter 2017; ISSN 1027-2992
  3. nationalgeographic.com / Oldest Known Pet Cat? 9,500-Year-Old Burial Found on Cyprus. John Pickrell for National Geographic News, April 8, 2004
  4. guinnessworldrecords.com / Oldest cat ever
  5. tica.org / TICA - Recognized cat breeds (The International Cat Association (TICA))
  6. fifeweb.org / Breed standards (Fédération Internationale Féline (FIF))
  7. cfa.org / Breeds (Cat Fanciers' Association (CFA))
  8. gccfcats.org / Cat Breeds (The Governing Council of the Cat Fancy (GCCF))
  9. gccfcats.org / Cat Breeds
  10. nationalgeographic.com / House Cat Origin Traced to Middle Eastern Wildcat Ancestor. Brian Handwerk for National Geographic News, June 28, 2007
  11. savannahbreedsection.org / Savannah Breed History
  12. youtube.com / The Savannah: The Largest Domestic Cats in the World | Cats 101

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Naminiai gyvūnai
Šuo | Katė | Triušis | Kiaulė | Arklys | Karvė | Kupranugaris | Asilas | Ožka | Avis | Dramblys | Višta | Žąsis | Antis | Kalakutas | Bitė