Šuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Canis lupus familiaris
Kaukazo aviganis
Kaukazo aviganis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeima: Šuniniai
(Wikispecies-logo.svg Canidae)
Gentis: Šunys
(Wikispecies-logo.svg Canis)
Rūšis: Pilkasis vilkas
(Wikispecies-logo.svg Canis lupus)
Porūšis: Šuo
(Wikispecies-logo.svg Canis lupus familiaris)
Binomas
Canis lupus familiaris
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Canis familiaris Linnaeus, 1758
  • Canis familiaris domesticus Linnaeus, 1758
  • Canis canis

Naminis šuo arba šuo (Canis lupus familiaris) – šuninių (Canidae) šeimos, šunų (Canis) genties naminis gyvūnas.

Čihuahua - mažiausia naminių šunų veislė

Iki šiol naminių šunų kilmė neišaiškinta: vieni mokslininkai mano, kad jie galbūt kilę iš pilkųjų vilkų (Canis lupus), bet kiti mano, kad pilkieji vilkai nėra naminių šunų protėviai, ir šunys buvo prijaukinti iš jau išnykusios, mums nežinomos kitos šunų (Canis) genties rūšies, dažnai minint nežinoma vilkų rūšį.

Tad priklausomai nuo šaltinio, mokslinėje literatūroje, kurioje neigiami pilkieji vilkai kaip tiesioginiai naminių šunų protėviai, ir laikomi atskira rūšimi, rašomi Canis familiaris, tie šaltiniai, kurie juos kildina iš pilkųjų vilkų ir laikomi jų porūšiu, rašomi – Canis lupus familiaris.

Prijaukinimo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naujausių tyrimų duomenimis, kurie buvo publikuojami 2015 metų mokslo žurnale Current Biology,[1] naminiai šunys buvo prijaukinti paskutiniojo ledynmečio epochoje prieš 27 000 – 40 000 metų[2][3]. Ankstesniais tyrinėjimais buvo manyta, kad dabartinių naminių šunų protėviai prijaukinti ir nuo vilkų atsiskyrė ne daugiau kaip prieš 14 000-16 000 metų ir buvo manoma, kad anksčiausiai prijaukinti šunys buvo dabartinių laukinių Australijos šunų dingų protėviai.

Naminiai šunys kilo iš pirmykščių vilkų rūšies, kurie Europoje pasirodė maždaug prieš milijoną metų, Amerikos žemynuose – maždaug 700 000 metų vėliau. Dabartiniai pilkieji vilkai ir naminiai šunys priskiriami tai pačiai šunų (Canis) genčiai, bet dabartinės vilkų rūšys nėra artimai susijusios su pirmykščių vilkų rūšimi ar rūšimis, kurias žmonės prijaukino[4]. Tai reiškia kad dabartinių naminių šunų tiesioginiai protėviai yra išnykę[5].

Seniausi rasti šuns palaikai – apie 14 000 metų senumo Vokietijoje, taip pat 13 500 metų senumo Izraelyje, taip pat yra gyvenę Amerikoje iki europiečių atvykimo.

Naminiai šunys buvo žmonių pirmieji prijaukinti gyvūnai. Gali būti, kad jie buvo nepriklausomai prijaukinti keliuose Žemės regionuose, tačiau genetiniai tyrimai rodo, kad visi šunys kilę iš eurazinės veislės, ypač linkstama manyti apie regionus pietinėje Kinijoje, Pietryčių Azijoje, bei Vidurio Aziją.

Naminiai šunys Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje šunys kaip naminiai gyvūnai atrandami nuo pat paskutiniojo ledynmečio pabaigos.

Paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelyje šalių šunys dažniausiai laikomi kaip naminiai gyvūnėliai, nors įvairios šunų sporto rūšys leidžia jiems parodyti savo įgimtus sugebėjimus, o kai kurios šunų veislės iki šiol atlieka savo tradicines funkcijas – saugo avių ir galvijų bandas, taip pat naudojami narkotikų ar sprogmenų paieškai.

Naminių šunų veislės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulyje yra išvesta tūkstančiai naminių šunų veislių, pasižyminčių stebinančia įvairove. Skirtingų veislių šunų ūgis siekia nuo kelių centimetrų iki beveik metro, kailio spalva gali būti nuo baltos iki juodos, įvairių rudų ir pilkų atspalvių. Šunys lengvai treniruojami.

Pagal Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) klasifikaciją šunų veislės skirstomos į 10 grupių:

  1. Piemenų šunys (avišuniai, bandšuniai, galvijų sargšuniai)
  2. Pinčeriai, šnauceriai, molosai, mastifai ir šveicarų zenenhundai
  3. Terjerai (ilgakojai terjerai, trumpakojai, buldogiškieji, nykštukiniai terjerai, juodieji terjerai)
  4. Taksai
  5. Špicai (arktiniai ir kinkomieji šunys, Skandinavijos sarginiai špicai, Europos špicai, primityvieji špicai)
  6. Skalikai
  7. Pointeriai (Europos pointeriai, prancūzų brakai, seteriai ir pointeriai)
  8. Spanieliai ir retriveriai (retriveriai, spanieliai, vandenšuniai)
  9. Kambariniai šunys (bišonai, pudeliai, belgų grifonai, beplaukiai šunys, Tibeto šunys, čihuahua, nykštukiniai anglų spanieliai, japonų činas ir pekinas, Europos nykštukiniai spanieliai, nykštukiniai mastifai)
  10. Kurtai (ilgaplaukiai, šiurkščiaplaukiai, lygiaplaukiai kurtai)

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas šuo

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Uodegos kalba: kaip suprasti slaptą šunų kalbą (Sophia Collins; iš anglų kalbos vertė Božena Petikonis). – Vilnius: Naujoji Rosma, 2007. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-06-198-4

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • journals.plos.org / Genome Sequencing Highlights the Dynamic Early History of Dogs. Adam H. Freedman, Ilan Gronau, Rena M. Schweizer, Diego Ortega-Del Vecchyo, Eunjung Han, Pedro M. Silva, Marco Galaverni, Zhenxin Fan, Peter Marx, Belen Lorente-Galdos, Holly Beale, Oscar Ramirez, Farhad Hormozdiari, Can Alkan, Carles Vilà, Kevin Squire, Eli Geffen, Josip Kusak, Adam R. Boyko, Heidi G. Parker, Clarence Lee, Vasisht Tadigotla, Adam Siepel, Carlos D. Bustamante, Timothy T. Harkins, Stanley F. Nelson, Elaine A. Ostrander, Tomas Marques-Bonet, Robert K. Wayne, John Novembre | Published: January 16, 2014