Nagai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rankų nagai

Nagai (lot. ungues) – gyvūnų rankų ir kojų pirštų galų dorsalinį paviršių dengiančios raginės plokštelės.

Žmogaus nagai[taisyti | redaguoti kodą]

Nagai sparčiai auga – atsinaujina per 170–130 parų. Nago plokštelė yra apie 0,5 mm storio. Jų distaliniai galai baigiasi laisvai.

Nagą sudaro:

  • nago guolis (lot. matrix unguis). Jį dengia nago plokštelė.
  • nago velenėlis – nago plokštelę ir nago guolį iš šono ir galo gaubianti odos raukšlė.
  • nago šaknis, gyvuonis (lot. matrix) – tai nago augimo vieta. Dėl šios vietos epitelinių ląstelių dauginimo sutrikimo nago plokštelė iškyla, susiraukšlėja ir nagas deformuojasi.
  • pusmėnulis (lot. lunula) – prie nago šaknies esanti pusmėnulio pavidalo šviesi sritis.
  • antnagis (lot. eponychium) – suragėjusio epidermio raukšlė, esanti nago plokštelės pakraščiuose.
  • panagė (lot. hyponychium) – suragėjusio epidermio raukšlė po nago laisvu galu.

Kartais nagai „žydi“ – nago plokštelėje pastebimos baltos dėmelės. Taip atsitinka dėl nago plokštelėje atsiradusių pripildytų oro vakuolių. Rausva nago spalva priklauso nuo po nagu esančio kraujagyslėmis turtingo tikrosios odos sluoksnio. Pusmėnulio formos nago pagrindo balkšva spalva priklauso nuo storesnio užuomazginių ląstelių sluoksnio. Augimu ir ragėjimu nagas reaguoja į daugelį veiksnių. Senyvo amžiaus žmonių nagai auga lėčiau. Augimas sutrinka po persirgtų ligų, dėl hormoninio, psichinio poveikio. Vasarą nagai auga intensyviau negu žiemą. Didžiojo piršto nagas kartais įauga į minkštuosius audinius ir sukelia uždegimą. Todėl nereikia nagų trumpai karpyti. Kojų nagai apkarpomi tiesiai, o rankų – ovaliai. Be to, nagų įaugimą gali sukelti ankštos avalynės nešiojimas.

Nagai kultūroje[taisyti | redaguoti kodą]

Juodai nulakuoti kojų nagai

Profesionali rankų nagų priežiūra vadinama manikiūru, kojų nagų – pedikiūru.

Šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje priimta kultūrinė norma yra vyrams nagus kirpti trumpai, o didelė dalis moterų augina ilgus nagus. Tačiau seniau, ypač XIX a., ilgi nagai (tiek vyrų, tiek moterų) buvo auginami kaip socialinio statuso ženklas (t. y., žmogus tokiais nagais nedirba fizinio darbo). Dalyje Rytų, Pietryčių Azijos šalių ši tradicija išlikusi iki šių dienų.

Nagų dažymas žinomas bent 6000 metų. Dabar nagams dažyti naudojamas specialus nagų lakas. Vakarų visuomenėje tradiciškai nagus dažo moterys, tačiau paskutiniais XX a. dešimtmečiais dažniausiai su subkultūromis siejami vyrai taip pat pradėjo lakuotis nagus (ypač juodai), tačiau dabar nagus lakuoja ir dalis populiariajai kultūrai priskiriamų žvaigždžių (vyrų)[1]. Skirtingais istoriniais laikotarpiais dalyje kraštų (pvz., Senovės Kinijoje) vyravo mados dažytis nagus tiek moterims, tiek vyrams.

Gineso rekordų knygoje ilgiausių nagų savininku įrašytas indas Shridhar Chillal, kurio kairės rankos nykščio nagas siekė 1,5 m ilgį. Ilgiausius nagus ant abiejų rankų ir ilgiausius nagus turėjusi moteris įrašyta amerikietė Lee Redmond. Jos ilgiausias nagas siekė 80 cm ilgį.

Nagų ligos[taisyti | redaguoti kodą]

Nagų priežiūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Nagai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka



Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.