Plėšrieji žinduoliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Carnivora
Įvairūs plėšrieji žinduoliai
Įvairūs plėšrieji žinduoliai:
Kairėje panašūs į kates (Feliformia):
tigras, dėmėtoji hiena, afrikinė civeta.
Dešinėje panašūs į šunis (Caniformia):
rudasis lokys, pilkasis vilkas, ernis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Plėšrieji žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Carnivora)
Šeimos
  1. Mažosios pandos (Ailuridae)
  2. Šuniniai (Canidae)
  3. Eupleridae
  4. Katiniai (Felidae)
  5. Mangustiniai (Herpestidae)
  6. Hieniniai (Hyaenidae)
  7. Skunkiniai (Mephitidae)
  8. Kiauniniai (Mustelidae)
  9. Civetiniai (Nandiniidae)
  10. Vėpliniai (Odobenidae)
  11. Ausytieji ruoniai (Otariidae)
  12. Ruoniniai (Pinnipedia)
  13. Prionodontidae
  14. Meškėniniai (Procyonidae)
  15. Lokiniai, arba Meškiniai (Ursidae)
  16. Viveriniai (Viverridae)

Plėšrieji žinduoliai (lot. Carnivora) – žinduolių būrys. Nors lotyniškas būrio pavadinimas reiškia „mėsėdžiai“, tačiau dauguma plėšriųjų žinduolių yra visaėdžiai. Išimtį sudaro pandos, kurios yra išskirtinai „žolėdės“.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvūnai įvairaus dydžio bei išvaizdos, turintys gerai išvystytus jutimo organus ir tobulą nervų sistemą, užtikrinančią greitus refleksus ir sudėtingą elgseną.

Svoris – nuo 100 g iki 1 tonos. 44 dantys, pritaikyti kramtyti mėsą, gerai išvystytos iltys ir karpantys mėsą gumburiuoti skruostiniai (plėšrieji) dantys. Galingi kramtomieji raumenys padeda tvirtai sukąsti.

Galūnės keturpirštės ar penkiapirštės, su aštriais nagais. Dažniausiai remiasi ne pėda, o tik pirštais. Nagai buki arba aštrūs, gali būti įtraukiami (katinių šeimos atstovų). Raktikaulių nėra arba jie rudimentiniai. Uodegos pamatinėje dalyje arba prie analinės angos yra kvapiosios liaukos. Jaunikliai gimsta nerangūs, akli.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sutinkami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, nors į Australiją plėšrieji žinduoliai dingai, manoma, pateko žmogaus pagalba. Nors iki tol Australijoje buvo plėšriųjų gyvūnų, tačiau tai buvo sterbliniai arba ropliai.

Plėšriųjų žinduolių klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būryje apie 270 rūšių, tai vienas gausiausių žinduolių būrių.

Naujausios klasifikacijos plėšriuosius žinduolius skirsto į du pobūrius:

  • Feliformia - „panašūs į kates“
  • Caniformia - „panašūs į šunis“

Ankstesnės klasifikacijos skirstė plėšriuosius žinduolius į du pobūrius:

  • Fissipedia - priskiriami daugiausia žeme vaikščiojantys plėšrieji žinduoliai
  • Pinnipedia - ruoniniai

Plėšrieji žinduoliai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su išnykusiom, invazinėmis ir vietinėmis rūšimis, plėšrieji žinduoliai Lietuvoje išskiriami į 6 šeimas ir 18 rūšių. Daugiau skaityti čia.

Vikiteka